asmuo

Jonas Chodkevičius

4 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Radvilos buvo jo šešiolikmetis sūnus Kristupas Radvila, vėliau tapęs didžiuoju etmonu ir vadintas Perkūnu, lauko etmonas Grigalius Chodkevičius, būsimasis lauko etmonas Romanas Sanguška, būsimasis Livonijos etmonas Jonas Chodkevičius ir daugelis kitų.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Jonas Chodkevičius buvo tarp geriausių tuo metu surinktų karių ir vėliau tapo Livonijos etmonu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

buvo geriausi kariai, kuriuos tuo metu buvo galima surinkti. Greta didžiojo etmono M. Radvilos buvo jo šešio- likmetis sūnus Kristupas Radvila, vėliau tapęs didžiuoju etmonu ir vadintas Perkūnu, lauko etmo- nas Grigalius Chodkevičius, būsimasis lauko etmonas Romanas Sanguška, būsima- sis Livonijos etmonas Jonas Chodkevičius ir daugelis kitų. Žygimanto Augusto paradiniai šarvai, pa- gaminti Niunberge meistro Kunzo Lochnerio, XVI a. 6 dešimtmetyje
t-002vidutinis

XVI a. antrojoje pusėje Jonas Chodkevičius Roneburgo pilies bažnyčioje rado Petro iš Dusburgo kronikos nuorašą ir perdavė jį Augustinui Rotundui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Petro iš Dusburgo kronikos nuorašas buvo ir Livonijoje, Roneburgo (Raunos, Cėsių rj.)\npilies bažnyčioje. Jį ten XVI a. II-ojoje pusėje rado etmonas Jonas Chodkevičius, kuris\nperdavė kroniką Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui (mirusiam 1582 m.).
t-003vidutinis

Narbutas rašo, kad Jonas Chodkevičius ir Romanas Sanguška 1567 metais palaikė karo veiksmų su Rusija tęsimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Romanas Sanguška kovojo kruvinus mū­ šius su Rusija; įvyko taip, kad karalius, Piotrkovo seime parengęs abiejų tautų žygį, rudenį su ka­ riuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Ra- daškovičius; ten jis susitiko su caro pasiuntiniais, pareiškusiais pageidavimą taikytis. Nors karalius nenutraukė karo veiksmų, už kuriuos stojo San­ guška ir Jonas Chodkevičius, tačiau, matyt, sku­ bėjo sušaukti seimą Gardine dar 1567 metų pa­ baigoje, išsiuntinėjęs universalus Lietuvai. Čia ap­ rašomas seimas pradėjo posėdžiauti 1568 metų pa­ vasarį, nes Gardino archyvuose yra likęs pėdsa­ kas, jog tų metų balandžio 28 dieną karaliaus bū­ ta Gardine.
t-004vidutinis

1577 m. Kauno seniūnas Jonas Chodkevičius suteikė Jurgiui Reineriui sklypą seniūnijos žemėje Jiesios ir Vyčio upių santakoje popieriaus malūnui statyti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Kauno miestietis Hanusas Špilis gavo valdovo leidimą statyti Fredoje 2 vėjo malūnus. 1577 m. Kauno seniūnas Jonas Chodkevičius suteikė Jurgiui Reineriui sklypą se- niūnijos žemėje Jiesios ir Vyčio upių santakoje popieriaus malūnui statyti.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 5 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)11
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)12
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)11