Jonas Chodkevičius buvo tarp geriausių tuo metu surinktų karių ir vėliau tapo Livonijos etmonu.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 88
buvo geriausi kariai, kuriuos tuo metu buvo galima surinkti. Greta didžiojo etmono M. Radvilos buvo jo šešio- likmetis sūnus Kristupas Radvila, vėliau tapęs didžiuoju etmonu ir vadintas Perkūnu, lauko etmo- nas Grigalius Chodkevičius, būsimasis lauko etmonas Romanas Sanguška, būsima- sis Livonijos etmonas Jonas Chodkevičius ir daugelis kitų. Žygimanto Augusto paradiniai šarvai, pa- gaminti Niunberge meistro Kunzo Lochnerio, XVI a. 6 dešimtmetyje
XVI a. antrojoje pusėje Jonas Chodkevičius Roneburgo pilies bažnyčioje rado Petro iš Dusburgo kronikos nuorašą ir perdavė jį Augustinui Rotundui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 19
Petro iš Dusburgo kronikos nuorašas buvo ir Livonijoje, Roneburgo (Raunos, Cėsių rj.)\npilies bažnyčioje. Jį ten XVI a. II-ojoje pusėje rado etmonas Jonas Chodkevičius, kuris\nperdavė kroniką Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui (mirusiam 1582 m.).
Narbutas rašo, kad Jonas Chodkevičius ir Romanas Sanguška 1567 metais palaikė karo veiksmų su Rusija tęsimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 514
Romanas Sanguška kovojo kruvinus mū šius su Rusija; įvyko taip, kad karalius, Piotrkovo seime parengęs abiejų tautų žygį, rudenį su ka riuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Ra- daškovičius; ten jis susitiko su caro pasiuntiniais, pareiškusiais pageidavimą taikytis. Nors karalius nenutraukė karo veiksmų, už kuriuos stojo San guška ir Jonas Chodkevičius, tačiau, matyt, sku bėjo sušaukti seimą Gardine dar 1567 metų pa baigoje, išsiuntinėjęs universalus Lietuvai. Čia ap rašomas seimas pradėjo posėdžiauti 1568 metų pa vasarį, nes Gardino archyvuose yra likęs pėdsa kas, jog tų metų balandžio 28 dieną karaliaus bū ta Gardine.
1577 m. Kauno seniūnas Jonas Chodkevičius suteikė Jurgiui Reineriui sklypą seniūnijos žemėje Jiesios ir Vyčio upių santakoje popieriaus malūnui statyti.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 268
Kauno miestietis Hanusas Špilis gavo valdovo leidimą statyti Fredoje 2 vėjo malūnus. 1577 m. Kauno seniūnas Jonas Chodkevičius suteikė Jurgiui Reineriui sklypą se- niūnijos žemėje Jiesios ir Vyčio upių santakoje popieriaus malūnui statyti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Sis tekstas rodo, jog tuo metu Rotundas Dusburgiečio rankraščio arba dar nebuvo turėjęs, arba jo plačiau nepanaudojo75. Jį gavęs perdavė M. Strijkovskiui. Sis Dusburgiečio nuorašą (apimantį įvykius iki 1326 m.) panaudojo savo 1582 m. Karaliaučiuje išspausdintoje Kronikoje76 — Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, tuo įvesdamas Dusburgiečio kronikos faktus į lituanistinę istorinę literatūrą.