Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Skaitmeninė paroda

Radvilos: giminė, valdos ir paveldas

Barboros karūna, Biržų tvirtovė ir Nesvyžiaus rūmai

Radvilos statė pilis, vadovavo kariuomenei ir leido knygas. Jų šeimoje buvo karalienė, kardinolas, keliautojas ir dramaturgė. Išlikę portretai bei raštai pasakoja apie žmones, kurių santuokos, tikėjimas ir politiniai sprendimai keitė Lietuvos istoriją.

Pradėti parodą Giminės žmonės Paleisti peržiūrą
01

Giminė prie valdovo

Barbora ir Mikalojus Rudasis buvo brolis ir sesuo, o Mikalojus Juodasis – jų pusbrolis. XVI a. viduryje ši trijulė atsidūrė arti Žygimanto Augusto. Barboros santuoka su valdovu sukėlė ginčus dėl karūnos ir Radvilų įtakos; jos giminaičiai tuo metu ėjo aukščiausias valstybės pareigas.

Barboros Radvilaitės portretas heliografijoje kartu su Žygimanto Augusto portretais.Atidaryti vaizdo kortelę
01

Barbora: karalienė penkiems mėnesiams

Autorius nenustatytasReprodukcijos data nenustatytaTrakai History Museum

CC BY 4.0

Barbora Radvilaitė karūnuota Krokuvoje 1550 m. gruodžio 7 d. Iki tol jos ir Žygimanto Augusto santuokai priešinosi karaliaus motina Bona Sforza ir dalis Lenkijos didikų. Jie baiminosi išaugusios Radvilų įtakos. Karūnos Barbora sulaukė jau sirgdama; 1551 m. gegužės 8 d. mirė. Jos palaikus valdovas atlydėjo į Vilnių.

Heliografijos lape Barboros atvaizdas įkomponuotas tarp dviejų Žygimanto Augusto portretų. Karalienę čia atpažįstame iš užrašo ir puošnaus galvos apdangalo. Kelių atvaizdų junginys sukurtas vėliau, kai poros istorija jau buvo tapusi kolekcionuojamų istorinių portretų dalimi.

Heliografijos data nenustatyta. Barboros gimimas datuojamas apytikriai, apie 1520–1522 m.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Temos

#portretas · #asmuo · #atvaizdas · #istorinis portretas · #karalienė · #portretas

Pirminis vaizdas
Mikalojaus Radvilos Juodojo pomirtinis portretasAtidaryti vaizdo kortelę
02

Juodasis: valdovo patarėjas ir Biblijos leidėjas

Nežinomas dailininkas1646–1653 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisФедеральное государственное бюджетное учреждение культуры "Государственный Эрмитаж". ОР-45841.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) buvo LDK kancleris, Vilniaus vaivada ir artimas Žygimanto Augusto patarėjas. Valdovui išvykus į Lenkiją, jam būdavo pavedami Lietuvos valdymo reikalai. 1547 m. Juodasis išsirūpino kunigaikščio titulą, o giminaitės Barboros santuoka dar labiau sustiprino jo padėtį dvare.

Juodasis rėmė evangelikus reformatus ir 1563 m. Brastoje išleistą Bibliją lenkų kalba. Šeimoje tikėjimas pasikeitė jau kitoje kartoje: sūnus Našlaitėlis perėjo į katalikybę, jaunesnysis Jurgis tapo kardinolu. Tėvo remta Reformacija nesutrukdė jo vaikams įsitraukti į katalikišką Lietuvos gyvenimą.

Pomirtinis raižinys, 1646–1653 m. Jo autorius nenustatytas.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Temos

#portretas · #atvaizdas · #didikas · #istorinis portretas · #portretas

Pirminis vaizdas
02

Biržai: tvirtovė, miestas ir valdos

Mikalojaus Rudojo sūnus Kristupas Perkūnas Biržuose pastatė tvirtovę. Jo įpėdiniai ją plėtė, gynė ir atstatinėjo. Šalia augo miestas, o kunigaikštystės žemėse gyveno bajorai, miestiečiai, valstiečiai ir už karinę tarnybą žemės gavę totoriai. Biržai turėjo aprūpinti pilį, pilis – saugoti valdą.

Mikalojaus Radvilos Rudojo pomirtinis portretasAtidaryti vaizdo kortelę
03

Rudasis: Ulos mūšis ir Liublino seimas

Nežinomas dailininkas1646–1653 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisФедеральное государственное бюджетное учреждение культуры "Государственный Эрмитаж". ОР-45840.

Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584), Barboros brolis, vadovavo LDK kariuomenei. 1564 m. jo vardą išgarsino pergalė prieš Maskvos kariuomenę prie Ulos. Po penkerių metų Liublino seime spręsta, kokiomis sąlygomis Lietuva ir Lenkija sudarys bendrą valstybę. Rudasis unijos akto nepasirašė.

Biržai buvo jo paveldėta valda. Iš šios šeimos linijos kilo Kristupas Perkūnas ir vėlesni Biržų–Dubingių kunigaikščiai. Rudasis rėmė evangelikus reformatus; tikėjimo bendruomenės globa liko svarbi ir jo palikuonims. Išlikusiame vėlesniame raižinyje jis pavaizduotas su šarvais – kaip karvedys, kurį turėjo prisiminti giminė.

Raižinys sukurtas 1646–1653 m., po Rudojo mirties.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Temos

#portretas · #atvaizdas · #didikas · #ginklas · #graviūra · #iliustracija · #istorinis portretas · #portretas

Pirminis vaizdas
Kristupo Radvilos Perkūno pomirtinis portretasAtidaryti vaizdo kortelę
04

Perkūnas stato Biržų tvirtovę

Marcello Bacciarelli1781 m.Wikimedia Commons

Viešoji sritisWarsaw Royal Castle

Kristupas Radvila Perkūnas (1547–1603), Rudojo sūnus, Biržų tvirtovę statė 1586–1589 m. Ji saugojo šiaurinį valdų pakraštį ir buvo kunigaikščio rezidencija. Pilies gyvenimui reikėjo karių, atsargų, amatininkų bei aplinkinių valdų pajamų. Perkūno pradėta tvirtovė vėliau buvo plečiama ir perstatoma.

Marcello Bacciarelli portrete kunigaikštis laiko buožę, dėvi šarvus. Dailininkas jį nutapė 1781 m., praėjus 178 metams po Perkūno mirties. Paveikslas priklauso vėlesnei karvedžio atminimo istorijai. XVII a. pilį paveldėję Radvilos turėjo rūpintis visai praktiškais reikalais: tvirtovės gynyba ir jos išlaikymu.

Bacciarelli pomirtinis portretas, 1781 m. Dabartinė Biržų pilis atkurta po vėlesnių sugriovimų.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Temos

#paveikslėlis · #didikas · #istorinis portretas · #portretas · #tapyba

Pirminis vaizdas
Kristupo Radvilos privilegija, suteikusi Magdeburgo teises Biržų miestui, 1589 m.Atidaryti vaizdo kortelę
05

Du 1589 metų Biržų dokumentai

Kristupo Radvilos raštinė (pagal katalogą)1589 m. gegužės 1 d. (pagal katalogą)Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

Viešoji sritis

1589 m. kovo 9 d. Zigmantas Vaza Biržams suteikė Magdeburgo teises. Čia rodomas kitas tų metų raštas: bibliotekos kataloge jis datuojamas gegužės 1 d. ir siejamas su Kristupu Radvila. Valdovo privilegija ir kunigaikščio dokumentas atsirado tuo metu, kai buvo baigiama statyti Biržų tvirtovė.

Skaitmenintame lape matyti sulenkimų žymės ir archyviniai užrašai. Visas dokumentas susideda iš keturių lapų. Parodoje matoma jo dalis leidžia apžiūrėti patį išsaugotą raštą, tačiau miesto gyventojams nustatytų teisių bei prievolių tekstas čia nepateikiamas.

Gegužės 1 d. data ir dokumento apimtis – pagal bibliotekos katalogą; visas tekstas netranskribuotas.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
03

Našlaitėlio kelionės ir žemės reikalai

Juodojo sūnus Našlaitėlis pasirinko katalikybę ir išsirengė į Šventąją Žemę. Jo vardas liko kelionės knygoje ir LDK žemėlapio istorijoje. Šalia portreto – visai kitokio pobūdžio raštas: Šiaulėnų gyventojo skundas dėl žemės. Jame užrašyta ir skundą teikusio gyventojo pavardė – Statkevičius.

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio pomirtinis portretasAtidaryti vaizdo kortelę
06

Našlaitėlis: į Jeruzalę ir atgal

Nežinomas dailininkasXVIII a.Wikimedia Commons

Viešoji sritisNational Museum, Warsaw

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616) išsirengė į ilgą kelionę: 1582–1584 m. aplankė Šventąją Žemę, Siriją ir Egiptą. Grįžęs aprašė patirtus įspūdžius. Jo „Kelionė į Jeruzalę“ išleista 1601 m.

Kunigaikštis domėjosi ir savo šalies geografija. Jis organizavo kartografavimo darbus, kurių rezultatas – 1613 m. išleistas LDK žemėlapis. Kelionės, knygos ir kartografija lydėjo jo rūpinimąsi rezidencijomis: iš tėvo paveldėtus Vilniaus rūmus jis sutvarkė, išplėtė jų teritoriją ir sukaupė biblioteką. Nesvyžius liko jo šeimos šakos centru, kuriame vėlesnės kartos statė, kaupė archyvą ir puoselėjo meną.

XVIII a. pomirtinis portretas. Žemėlapį rengė keli žmonės; Našlaitėlis buvo darbų organizatorius ir rėmėjas.

Asmens puslapis
Pasakojimo šaltiniai
Temos

#paveikslėlis · #atvaizdas · #istorinis portretas · #portretas · #tapyba

Pirminis vaizdas
Karaliaus Stepono Batoro raštas Mikalojui Kristupui Radvilai dėl Šiaulėnų valsčiaus gyventojo skundoAtidaryti vaizdo kortelę
07

Statkevičius skundžiasi dėl žemės

Stepono Batoro raštinė (pagal katalogą)Stepono Batoro valdymo laikotarpis; tiksli data tikslintinaMartynas Mažvydas National Library of Lithuania

Viešoji sritis

Šiaulėnų valsčiaus gyventojas Statkevičius skundėsi dėl užgrobtos žemės. Apie jo skundą žinome iš bibliotekos kataloge aprašyto Stepono Batoro rašto Mikalojui Kristupui Radvilai. Greta didikų vardų dokumente išliko ir žmogaus, ginusio savo žemę, pavardė.

Raštas adresuotas kunigaikščiui, bet jo paskirtis – spręsti konkretaus gyventojo reikalą. Dvarų archyvuose saugotos privilegijos ir nuosavybės dokumentai turėjo tokią pat praktinę paskirtį: jų reikėdavo kilus ginčui. Šio skundo baigties katalogo aprašas neatskleidžia. Nežinome ir ginčyto sklypo dydžio – tam reikėtų viso dokumento bei bylos tyrimo.

Turinys perteiktas pagal katalogą. Tiksli rašto data ir ginčo baigtis nenustatytos.

Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas
04

Nesvyžius po Našlaitėlio

Nesvyžių keitė kiekviena karta. XVIII a. rūmuose įrengta teatro salė, Pranciška Uršulė Radvilienė rašė pjeses ir statė spektaklius. Vėliau čia dirbo profesionalūs aktoriai, muzikantai, baleto šokėjai. Rūmų, bažnyčios ir parkų ansamblis liko vienu ryškiausių giminės pėdsakų dabartinėje Baltarusijoje.

Nesvyžius · dabartinis vietovės vaizdasAtidaryti vaizdo kortelę
08

Miestas, kuriame vaidintos kunigaikštienės pjesės

Alex Zelenko2005 m.Wikimedia Commons

CC BY-SA 4.0Alex Zelenko · CC BY-SA 4.0

Nesvyžiuje Radvilos gyveno iki 1939 m. Per šimtmečius plėtėsi rūmai, atsirado galerijos, archyvas, arsenalas. Netoliese stovinti Dievo Kūno bažnyčia tapo šeimos laidojimo vieta. Pastatus supo parkai ir vandens telkiniai.

XVIII a. rūmuose veikė teatras. Pranciška Uršulė Radvilienė rašė pjeses ir statė spektaklius, o 1748 m. įrengta speciali salė. Vėliau vaidino ir profesionalūs aktoriai, buvo mokomi baleto šokėjai. Alexo Zelenko nuotraukoje matyti jau kitos epochos Nesvyžius: miesto pastatai su bažnyčia už vandens. Rūmų ansamblis ir miesto panorama primena, kokioje aplinkoje kelios Radvilų kartos praleido savo gyvenimą.

2005 m. miesto panorama. Fotografija rodo miestą, ne rūmų kiemą ar teatro salę.

Pasakojimo šaltiniai
Pirminis vaizdas

Giminės žmonės

Čia surinkti 58 šaltiniais identifikuoti istoriniai asmenys: giminės nariai ir jų sutuoktiniai. Registras apima XV–XX a. biografijas, tačiau nėra visų palikuonių genealoginis medis. Kai tikslios datos nepatvirtintos, nurodytas tik amžius. Kiekvienas vardas veda į atskirą puslapį.