Santrauka
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis. Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kalbą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis. | c-001 | |
| t-002 Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kalbą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Ra- dvila Juodasis. Tai reformacijos nulemtas įvykis. Po dešimtmečio čia pa- sirodė įspūdingas leidybos kūrinys – „Brastos Biblija“. Vėliau Radvila Juo- dasis įkūrė spaustuvę ir Nesvyžiuje (1562), o 1569 m. su Radvilomis ėmė konkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė pirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką jos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra- dvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdini- mas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kalbą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Reformacija tapo nauju lenkėjimo postūmiu. Radvila Juodasis 1563 m. teigė, kad Bibliją reikia versti į lenkų (o ne į kokią kitą) kal- bą dėl to, kad „būtų liaudžiai suprantama“. Nors radosi ir lietuviakalbė raštijos tradicija, LDK visuomenės politinis elitas lietuviakalbės kultūri- nės programos nesulaukė ir rinkosi lenkakalbę. Lietuvių kalbą išlaikė tik smulkioji bajorija, o tvirčiausiai – valstiečiai. Nepaisant nuostolių lietu-
L I E T U V O S I S T O R I J A 62 vybei, XVI a. LDK visuomenė tampa europinė ir įsilieja į Vakarų civiliza- ciją. Nuosavybės santykiuose susiformuoja leno teisė, socialinėje ūkinėje struktūroje – riterio dvaras (feodas) ir baudžiava, politinėje ir socialinėje struktūroje – bajorų luomas ir luominė monarchija, miestų ūkyje – ce- chai, edukacijoje – europinė švietimo sistema (katedrinės mokyklos ir jų triviumas, kolegijos ir universitetas).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |