Santrauka

verstas vyskupas Jurgis Radvila (Mik. Jurgis Radvila, Biržų Radvilų šakos tėvas, 1510— 1514 m.Kijevo vaivada; 1522—1527 m Trakų, o 1527-1541 m. Vilniaus kaštelionas; 1521 — 1531 m. lauko (kiemo) hetmonas, 1531—1541 m. d. hetmonas. Jurgis Radvila 1582 m. įkūrė visiškai atskirą kunigų seminariją (joje turėjo būti 12 klierikų).

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Jurgis Radvila buvo vyskupas ir Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus.c-001
t-002 Jurgis Radvila, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas, vadovavo lietuvių pašauktiniams bajorams.c-002
t-003 Paveikslo „Oršos mūšis“ fragmente matyti buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila.c-003
t-004 Jurgis Radvila, kardinolas ir buvęs Vilniaus bei Krokuvos vyskupas, mirė Romoje 1600 m.c-004
t-005 Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. iš vyskupo dvaro pajamų įkūrė seminariją dvasinei jaunuomenei lavinti.c-005
t-006 1582 m. dokumentą Jurgis Radvila pasirašė kaip Vilniaus vyskupas ir Olykos kunigaikštis.c-006
t-007 Kunigaikščio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis pastatyta Kardinalija iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų.c-007
t-008 Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutoriumi, su broliu paveldėjo mūrinį Goštautų namą priešais Šv. Jono bažnyčią.c-008
t-009 Kardinolas Jurgis Radvila Goštautų mūru vadintoje dalyje įrengė koplyčią ir kurį laiką pats ten gyveno.c-009
t-010 Jurgis Radvila nusprendė Vilniaus diecezijoje įsteigti ir funduoti kolegiją lietuvių ir rusų jaunuoliams auklėti.c-010
t-011 Be to, kilnusis, Andrius Vodzinskis, šviesiojo didžiai gerbiamo pono Jurgio, Dievo ma­ lone šventosios Romos bažnyčios presbiterio, kardinolo Rad­ vilos, Vilniaus vyskupijos nuolatinio administratoriaus, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio ir mūsų vietininko.c-011

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Jurgis Radvila buvo vyskupas ir Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

verstas vyskupas Jurgis Radvila (Mik. Juodojo sūnus).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Jurgis Radvila, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas, vadovavo lietuvių pašauktiniams bajorams.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvių pašauktinių ba- jorų susirinko ne mažiau kaip 8000 karių. Jiems vadovavo talentingas karvedys, jau pasižymėjęs kovose su totoriais ir vokie- čių ordinu, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas Jurgis Radvila (vėliau tapęs LDK didžiuoju etmonu). Samdinių karo stovykloje susirinko 20 raitelių ir 15 pėstininkų pulkų (pateikiamas jų skai- čius - 6663), kurie, dar pake- B liui prisijungus vélavusiems 5 pulkams, turėjo sudaryti daugiau kaip 8000 karių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Paveikslo „Oršos mūšis“ fragmente matyti buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

tapyto paveikslo „Oršos mūšis“ fragmentas) Lietuviai persekioja bėgančius rusus

Viršuje matyti ir buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila

K. Ostrogiškis duoda ženklą „ artileristams

atidengti ugnį

dešiniajame rusų armijos flange.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Jurgis Radvila, kardinolas ir buvęs Vilniaus bei Krokuvos vyskupas, mirė Romoje 1600 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

192

Puslapis 209

Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar­ dinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elek- torius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me­ tais.

Puslapis 210

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. iš vyskupo dvaro pajamų įkūrė seminariją dvasinei jaunuomenei lavinti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vė­ liau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vys­ kupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59. Lietuvai paskirtas Tribunolas ir 1581 metais Vilniuje iš­ kilmingai įvesdintas išlaisvino karalius nuo varginančio 57 Visas Vilniaus universiteto fundaci­ jos privilegijas kartu su atitinkama popiežiaus bule galima perskaityti veikale „Stepono Batoro valdymas”, iš Albertrandžio rankraščių, rūpestin­ gai profesoriaus Onacevičiaus išleistų Varšuvoje, 1823 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: 1582 m. dokumentą Jurgis Radvila pasirašė kaip Vilniaus vyskupas ir Olykos kunigaikštis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Duo­ ta ir aktuota Vilniuje, 1582 metų sau­ sio Il dieną], dalyvaujant visai ka­ pitulai, su parašu: Georgius Radziwiłł Episcopus Vilnens. Dux Olicae. manu propria [Vilniaus vyskupas O1y kos kunigaikštis Jurgis Radvila savo ran­ ka].

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Kunigaikščio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis pastatyta Kardinalija iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Maždaug tuo metu vienas didžiausių Vil­ niaus namų, iki tol vadintas Kardinalija, statytas kunigaikš­ čio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų70. Vietoje senosios medinės buvo užbaigta ir pašventinta maža, bet graži Šv.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutoriumi, su broliu paveldėjo mūrinį Goštautų namą priešais Šv. Jono bažnyčią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū­ damas Vilniaus vyskupijos koadju­ torius, su broliu gavo palikimo mū­ rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mū­ rinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi­ kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: Kardinolas Jurgis Radvila Goštautų mūru vadintoje dalyje įrengė koplyčią ir kurį laiką pats ten gyveno.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo lai­ komos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinali­ jos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai­ kais, gavo bendrą Kardinalijos pa­ vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Jurgis Radvila nusprendė Vilniaus diecezijoje įsteigti ir funduoti kolegiją lietuvių ir rusų jaunuoliams auklėti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi, kai mes, Jurgis Radvila, Dievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus ku­ nigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų miestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir funduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diece­ zijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų pa­ tarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme įsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir die­ vobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuo­ lių skaičius. Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms parei­ goms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo pajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų, pelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mū­ sų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar porcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau minėtos kolegijos ir inkorporuota.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Be to, kilnusis, Andrius Vodzinskis, šviesiojo didžiai gerbiamo pono Jurgio, Dievo ma­ lone šventosios Romos bažnyčios presbiterio, kardinolo Rad­ vilos, Vilniaus vyskupijos nuolatinio administratoriaus, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio ir mūsų vietininko.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, kilnusis, Andrius Vo- dzinskis, šviesiojo didžiai gerbiamo pono Jurgio, Dievo ma­ lone šventosios Romos bažnyčios presbiterio, kardinolo Rad­ vilos, Vilniaus vyskupijos nuolatinio administratoriaus, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščio ir mūsų vietininko Li­ vonijoje, valdinys ir įgaliotinis, parodė šviesiausiojo mūsų pirmtako, šventos atminties karaliaus Vladislovo privilegi­ ją, atleidžiančią miesto dalį, priklausančią vyskupijos juris­ dikcijai, nuo bet kokio paklusnumo ir pasaulietinės civili­ nės teisės, ir nurodė, kad jie turi savo teisę ir magistratą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai