Santrauka

verstas vyskupas Jurgis Radvila (Mik. Jurgis Radvila, Biržų Radvilų šakos tėvas, 1510— 1514 m.Kijevo vaivada; 1522—1527 m Trakų, o 1527-1541 m. Vilniaus kaštelionas; 1521 — 1531 m. lauko (kiemo) hetmonas, 1531—1541 m. d. hetmonas. Jurgis Radvila 1582 m. įkūrė visiškai atskirą kunigų seminariją (joje turėjo būti 12 klierikų).

Teiginiai

Teiginys
t-001 Jurgis Radvila, dar būdamas Vilniaus vyskupijos koadjutoriumi, su broliu paveldėjo mūrinį Goštautų namą priešais Šv. Jono bažnyčią.
t-002 Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. iš vyskupo dvaro pajamų įkūrė seminariją dvasinei jaunuomenei lavinti.
t-003 Jurgis Radvila nusprendė Vilniaus diecezijoje įsteigti ir funduoti kolegiją lietuvių ir rusų jaunuoliams auklėti.
t-004 Kardinolas Jurgis Radvila Goštautų mūru vadintoje dalyje įrengė koplyčią ir kurį laiką pats ten gyveno.
t-005 Jurgis Radvila buvo vyskupas ir Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus.
t-006 Kardinolas Jurgis Radvila Goštautų mūru vadintoje dalyje įrengė koplyčią ir kurį laiką pats ten gyveno.
t-007 Jurgis Radvila, kardinolas ir buvęs Vilniaus bei Krokuvos vyskupas, mirė Romoje 1600 m.
t-008 Paveikslo „Oršos mūšis“ fragmente matyti buože užsimojęs lauko etmonas Jurgis Radvila.
t-009 Jurgis Radvila nusprendė Vilniaus diecezijoje įsteigti ir funduoti kolegiją lietuvių ir rusų jaunuoliams auklėti.
t-010 Kunigaikščio ir Vilniaus vyskupo kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis pastatyta Kardinalija iškilo tarp senų mūrinių namų ir medinių dvarų.
t-011 Jurgio Radvilos lėšomis Vilniuje buvo pastatytas vienas didžiausių miesto namų, vadintas Kardinalija.
t-012 1582 m. dokumentą Jurgis Radvila pasirašė kaip Vilniaus vyskupas ir Olykos kunigaikštis.
t-013 Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. sausio 11 d. Vilniuje pasirašė vyskupo seminarijos fundacijos aktą.
t-014 Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila 1582 m. iš vyskupo dvaro pajamų įkūrė seminariją dvasinei jaunuomenei lavinti.
t-015 Jurgis Radvila buvo kardinolas, Vilniaus vyskupijos nuolatinis administratorius, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis.
t-016 Jurgis Radvila, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas, vadovavo ne mažiau kaip 8000 lietuvių pašauktinių bajorų.
t-017 Jurgis Radvila paveikslo „Oršos mūšis“ fragmente vaizduojamas kaip buože užsimojęs lauko etmonas.
t-018 Jurgis Radvila, tuometinis Kijevo vaivada ir LDK taurininkas, vadovavo lietuvių pašauktiniams bajorams.
t-019 Jurgis Radvila buvo kardinolas, Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, iš pradžių Vilniaus, vėliau Krokuvos vyskupas.
t-020 Jurgis Radvila metė prieš Čeliadniną lengvąją kavaleriją.
t-021 Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar dinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elektorius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me tais.