verstas vyskupas Jurgis Radvila (Mik. Jurgis Radvila, Biržų Radvilų šakos tėvas, 1510— 1514 m.Kijevo vaivada; 1522—1527 m Trakų, o 1527-1541 m. Vilniaus kaštelionas; 1521 — 1531 m. lauko (kiemo) hetmonas, 1531—1541 m. d. hetmonas. Jurgis Radvila 1582 m. įkūrė visiškai atskirą kunigų seminariją (joje turėjo būti 12 klierikų).
Marijos Magdalenos baž nyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu". Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo lai komos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinali jos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai kais, gavo bendrą Kardinalijos pa vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų.
70 Detali Kardinalijos istorija yra tokia: kunigaikštis Jurgis Radvila, dar bū damas Vilniaus vyskupijos koadju torius, su broliu gavo palikimo mū rinį namą, Goštautų vardo, stovintį priešais Šv. Jono bažnyčią, visą mū rinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės.
Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įstei gė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58. Protasevičiaus pėdomis sekė ir jo įpėdinis Vilniaus vyskupas kunigaikštis Jurgis Radvila, vė liau kardinolas; jis nusipelnė Vilniui ir visai diecezijai iš vys kupo dvaro pajamų 1582 metais įkurdamas svarbią mokyklą dvasiškai jaunuomenei lavintis, vadinamą seminarija59. Lietuvai paskirtas Tribunolas ir 1581 metais Vilniuje iš kilmingai įvesdintas išlaisvino karalius nuo varginančio 57 Visas Vilniaus universiteto fundaci jos privilegijas kartu su atitinkama popiežiaus bule galima perskaityti veikale „Stepono Batoro valdymas", iš Albertrandžio rankraščių, rūpestin gai profesoriaus Onacevičiaus išleistų Varšuvoje, 1823 m.
Taigi, kai mes, Jurgis Radvila,\nDievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus ku\nnigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų\nmiestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir\nfunduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diece\nzijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų pa\ntarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme\nįsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir die\nvobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuo\nlių skaičius. Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms parei\ngoms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo\npajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų,\npelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mū\nsų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar\nporcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau\nminėtos kolegijos ir inkorporuota.
192 ## Puslapis 209 Il KNYGA 15. Jurgis Radvila, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, kar dinolas, dviejų popiežių - Inocento IX ir Klemenso VIII elek- torius, pirma Vilniaus, o paskučiausiai Krokuvos vyskupas, baigė dievobaimingo gyvenimo dienas Romoje, 1600 me tais. ## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
