Santrauka
Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis aprašomas kaip Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus, grįžęs į katalikybę ir 1575 m. perkėlęs Brastos spaustuvę į Vilnių.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Grįžęs į katalikybę Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją jėzuitų universitetui. | c-001 | |
| t-006 Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, uždarė savo namuose buvusią reformatų bažnyčią ir 1576 m. atidavė spaustuvę jėzuitams. | c-002 | |
| t-007 Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, LDK rūmų maršalka, tapo Filipovo namų prie Didžiosios gatvės savininku. | c-003 | |
| t-008 Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis bylinėjosi su kapitula dėl Filipovo namo, kai nustota mokėti činšą. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Grįžęs į katalikybę Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją jėzuitų universitetui.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra- dvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdini- mas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, uždarė savo namuose buvusią reformatų bažnyčią ir 1576 m. atidavė spaustuvę jėzuitams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Rad vila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, refor muotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576 metais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jė zuitų pusę. Uolus, bet ir sumanus, šis ordinas nesiliovė sa vo disputais ir raštais spaudęs savo priešininkus, nekan traudamas trokštamos pergalės, ėmėsi smarkių priemonių, bet jos, valdant išmintingam ir narsiam Steponui, negalėjo jo atvesti į užsibrėžtą tikslą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, LDK rūmų maršalka, tapo Filipovo namų prie Didžiosios gatvės savininku.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis bylinėjosi su kapitula dėl Filipovo namo, kai nustota mokėti činšą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vil niaus vyskupo dvaro link prieglau dos ir Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |