Vieta

Volinija

6 teiginiai5 įrašai8 ryšiai

Volinija – istorinė vietovė, XIV amžiuje tapusi svarbia Lietuvos ir Lenkijos politinių bei karinių varžybų erdve. 1340 m. Liubartas, turėdamas savo dalį Volinijoje ir būdamas susijęs su Vladimiro kunigaikštyte, galėjo reikšti pretenzijas į kitas Haličo‑Vladimiro žemes. 1349 m. Lenkijos Kazimieras, siekdamas palankesnės padėties tolesnei kovai Volinijoje, bandė pelnyti Avinjono popiežiaus palankumą, susiedamas šį tikslą su Kęstučio krikšto klausimu. Vėlesniame konflikte su Lenkija buvo ginčijamasi dėl Podolės ir Volinijos, o po sunkių kovų Liubartas išsilaikė Volinijoje, Lucke. 1382 m. Liudvikui mirus, Liubartas, padedamas brolių, apgynė Voliniją Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai ir sustabdė tolesnį Lenkijos slinkimą į rytus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LiubartasVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Gediminaičių dinastijaJotvingiaiTotoriaiLuckasPodolėVolinija

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožai
  • Žemė (teritorija), siejama su Lucku.
  • Istoriniuose šaltiniuose Volinija aprašoma kaip žemė; XIV a. ji minima kartu su Lucku ir Haličo‑Vladimiro žemėmis.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

Liubartas turėjo savo dalį Volinijoje ir galėjo reikšti pretenzijas į kitas Haličo-Vladimiro žemes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1340 m. bevaikis žuvo paskutinis HaličoVladimiro kunigaikštis Boleslovas-Jurgis (Mozūrijos Traidenio sūnus). Taigi turėdamas savo dalį Volinijoje, Liubartas, kurio žmona buvo Vladimiro kunigaikštytė, galėjo reikšti pretenzijas ir į kitas Haličo-Vladimiro žemes. Jis buvo vienintelis iš Gedimino sūnų, kuris nebuvo gavęs dalies etnografinėje Lietuvoje.
t-006aukstas

Liubartas, padedamas brolių, apgynė Voliniją Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Liudvikui mirus (1382), Liubartas pasiėmė kelias pilis, kurias karalius buvo pavedęs valdyti vengrams. Per 60 metų išgyvenęs pietuose, Liubartas su brolių pagalba didžiajai Lietuvos kunigaikštijai apgynė Voliniją. Radusi kietą pasipriešinimą, Lenkija buvo sulaikyta nuo tolimesnio slinkimo į rytus.
t-001vidutinis

1349 m. Kazimieras siekė Avignono palankumo ir patogesnės padėties tolesnei kovai Volinijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lietuvos valdovai tačiau, progai pasitaikius, nesikratydavo pasvarstyti krikšto pasiūlymų, juo labiau, kad jie ėjo ne iš kryžiuočių. Jau 1349 m., norėdamas laimėti Avignono palankumą ir drauge susidaryti patogesnę būklę tolimesnei kovai Volinijoje, Lenkijos Kazimieras informavo Klemensą VI apie Kęstučio norą krikštytis. Kęstučiui ir jo įpėdiniams po krikšto popiežius žadėjo suteikti karališką titulą ir « papuošti karaliaus ženklais »^5.
t-003vidutinis

Konflikte su lenkais buvo ginčijamasi dėl Podolės ir Volinijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Be to, Kronika apskritai buvo parašyta valstybinėje dvasioje, ir lietuvių-lenkų nesutarimų, ar tuometinių lenkų tendencijų atvejais Stryjkovskis stoja ginti pirmųjų ir patiekia savo kritiškus argumentus. Taip yra, pvz., ir konflikte su lenkais dėl Podolės, dėl Volinijos. Bet pasitaiko, kad kartais kronistas perduoda ir lenkų tezes, pvz., iš Dlugošo kronikos atsispindi Žalgirio kautynių aprašymas, Vytauto D. karaliaus karūnos byla (1429-1430).
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo ginama:
buvo valdoma:
turėjo valdovą:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—65