Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Šis garbingasis Ulrikas Hozijus, 387 ## Puslapis 404 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS patenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir išlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė. O kad toks tilto muitas, mūsų aukščiau nu statytas, teiktų gausesnius pelnus ir pajamas išlaikyti toms įstaigoms, kurioms juos paskyrėme, kaip aukščiau aprašyta me mūsų įstatyme pareikšta, nusprendėme, kad reikia visiems laikams uždrausti ir uždraudžiame.
Tvirtas, sutvirtintas ir pastatytas ilgam amžiui, kiek buvo įmanoma.
Michał Balińskio veikale cituojamame istoriniame rašte tiltas apibūdinamas kaip tvirtas; vėliau nurodoma, kad jis buvo pastatytas ilgam amžiui ir sutvirtintas. XVI a. istorinis kontekstas.
Pakeisti nepatogią perkėlą per Viliją ir padėti išvengti sunkumų, išlaidų, nepatogumų bei daiktų nukentėjimo keliantis per upę.
Michał Balińskio veikale cituojamame istoriniame rašte tiltas pristatomas kaip sprendimas pavaldinių patiriamiems sunkumams perkėloje prie Vilniaus. XVI a. istorinis kontekstas.
Dominyko ordino brolių pamokslininkų vienuolyno, esančio prie Šv. Dvasios bažnyčios, kur minėtame mūsų mieste Vilniuje galėtų būti apgyvendinti ir pamaitinti bei prižiūrėti. Šis garbingasis Ulrikas Hozijus, 387 ## Puslapis 404 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS patenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir išlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė, pastatė ilgam amžiui, kiek buvo įmanoma, sutvirtino ir muitą arba tilto mokestį pagal mūsų aukščiau išdėstytą potvarkį nustatydamas, nuo jo pinigus, kuriuos jis išleido minėto tilto statybai, bėgant laikui išskaičiavo ir susigrąžino.
Tie, kuriuos minėtas garbingasis Jonas Hozijus 388 ## Puslapis 405 IV KNYGA šioms pareigoms išrinks ir paskirs, turės galią tą muitą, arba mokestį, rinkti. O kad toks tilto muitas, mūsų aukščiau nustatytas, teiktų gausesnius pelnus ir pajamas išlaikyti toms įstaigoms, kurioms juos paskyrėme, kaip aukščiau aprašytame mūsų įstatyme pareikšta, nusprendėme, kad reikia visiems laikams uždrausti ir uždraudžiame atimdami visas valdas iš visų ir kiekvieno atskirai: vaivadų, kaštelionų, seniūnų bei kitų valdininkų ir mūsų valdinių, bet kurio laipsnio, garbės ir vertės esantiems, kad nė vienas jų arba kas su jais susijęs ar bendrai, ar atskirai kito tilto, be šio, per tą pačią Vilijos upę, kur kitur statyti ir tiesti nesiimtų mūsų aprašytoje vietoje, tai yra, pradedant nuo Bistryčios miestelio aukštupyje iki kito mūsų Kernavės miestelio einant žemyn, kad tarp tų miestelių joks kitas tiltas, be šio Vilniaus tilto, negali būti statomas ir tiesiamas dėl nuostolio minėtam tilto muitui. Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuožiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant.
Dominyko ordino brolių pamokslininkų vienuolyno, esančio prie Šv. Dvasios bažnyčios, kur minėtame mūsų mieste Vilniuje galėtų būti apgyvendinti ir pamaitinti bei prižiūrėti. Šis garbingasis Ulrikas Hozijus, 387 ## Puslapis 404 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS patenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir išlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė, pastatė ilgam amžiui, kiek buvo įmanoma, sutvirtino ir muitą arba tilto mokestį pagal mūsų aukščiau išdėstytą potvarkį nustatydamas, nuo jo pinigus, kuriuos jis išleido minėto tilto statybai, bėgant laikui išskaičiavo ir susigrąžino.
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS dėlto, atrodo, kad Goštautas nežinia kodėl šia karaliaus privilegija nepasinaudojo, nes po septynerių metų (1536 m.) Žygimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vilniaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mokestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės patogumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Hozijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv.
Šiuo raštu skelbiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, tiek dabar esantiems, tiek ateityje būsiantiems, kuriuos žinia apie jį pasieks. Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK valdinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Apmąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepatogumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386 ## Puslapis 403 IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai reikalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažindami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus dorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, kiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšomis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, būtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį važiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pačiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai ir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių žemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar šiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, kuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba obolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obolas, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - 3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto prekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir karvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar varomas parduoti, - vienas denaras arba obolas.