Vieta

Varšuva

39 teiginiai38 įrašai19 ryšių

Vikipedijos įžanga

Varšuva (lenk. Warszawa) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis. 1,86 mln. gyventojų (2023), su priemiesčiais 3,27 mln. Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslo, kultūros, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė. Didelis geležinkelio mazgas, miestą aptarnauja 3 pagrindinės stotys: Varšuvos centrinė geležinkelio stotis, Varšuvos rytinė geležinkelio stotis, Varšuvos vakarinė geležinkelio stotis.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Varšuva – istorinis vietos objektas, šaltiniuose atsiskleidžiantis kaip politinių sprendimų, konfliktų ir lietuviškos kultūrinės veiklos erdvė. 1571 m. gegužės 6 d. čia buvo sudarytas ir aktuotas karaliaus Žygimanto Augusto testamentas, tapęs konkrečiu Lietuvos ir Lenkijos politinės istorijos dokumentu. 1573 m. Varšuvos konfederacijoje Lenkijoje buvo juridiškai įformintas daugiakonfesiškumas, o 1830 m. prasidėjus sukilimui ši vieta tapo įvykių, paskatinusių sukilimo centro kūrimąsi Vilniuje, atspirties tašku. Varšuva taip pat buvo susijusi su skaudžiais XVIII–XX a. politiniais lūžiais: 1794 m. čia įvykdyta Targovicos konfederatų egzekucija, o 1938 m. Lietuvai įteiktas ultimatumas. XIX a. pabaigoje Varšuvos lietuvių studentų draugija „Lietuva“ įsteigė žurnalą „Varpas“, plėtojusį „Aušros“ idėjas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Ignotas MasalskisJokūbas JasinskisJuozapas Kosakovskis (vyskupas)Motiejus KaviečnijskisT. KorsakasLaikinoji Nacionalinė VyriausybėLietuvos kariuomenėLietuvaLiublinasPragaSankt PeterburgasVilniusVaršuva

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Liublino seimas Varšuvą paskyrė seimų vieta.
  • Asesorių teismas beveik visada posėdžiavo Varšuvoje.
  • Istorinis sprendimas po Liublino seimo; lietuviai reikalavo seimus šaukti Lietuvoje arba pasienyje.
  • Aprašoma Abiejų Tautų Respublikos laikotarpio teismų veikla.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Per Varšuvą ėjo geležinkelis Peterburgas–Varšuva.
  • Varšuvos pilyje vyko pirmasis Įstatymų sargybos posėdis.
  • XIX a. septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį geležinkelis kirto Lietuvą; vėliau buvo nutiesta atšaka per Kauną į Karaliaučių.
  • 1791 m. birželio 19 d.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-015aukstas

1570 m. birželio 1 d. Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė talerius į Varšuvą; Lietuvoje už juos mokėta po 25 lietuviškus grašius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus grašius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.
t-016aukstas

1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Lenkijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų.

Įrodymai (1)
t-023aukstas

1570 m. birželio 1 d. Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė talerius į Varšuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus grašius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.
t-001vidutinis

M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą, nes neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų.

Įrodymai (1)
t-002vidutinis

1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vilniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vėlyvą 1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vilniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas, kuriam priklausė Antanas Goreckis, Stanislovas Šumskis, Justinas Hrebnickis, Leonas Rogalskis, Edvardas Riomeris, Mykolas Balinskis, Liudvikas Zambrzyckis. Šis komitetas turėjo organizuoti sukilimą vakarinėse Rusijos imperijos gubernijose.
t-003vidutinis

Lietuviai sutiko derėtis dėl federacijos tik tuo atveju, jei Varšuva pripažintų Lietuvą su sostine Vilniumi.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

1572 m. sausio 1 d. - vasario 9 d. Varšuvoje buvo keičiamos lietuviškos monetos į lenkiškus pinigus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

In Anno 1572 ad Diem 17 Aprilis [1572 metais iki balandžio 17 dienos] A die 1 Januarii ad 9 Februarii [nuo sausio 1 iki vasario 9 dienos] per tą laiką Varšuvoje pakeičiau lietuviškas monetas į lenkiškus pinigus - 164 zl., 36 gr. įvairiu laiku ir pagal tai, kai kada pigiau, kai kada brangiau, išskyrus seimą, kur lietuviškų monetų imti nenorėta, tik su išlaidomis, kurioms priedo suma ir išlaidos lietuviškais pin. 144 kapų 54 gr. ir 8 [den.] sudaro lenkiškais pinigais 362 zl., 12 gr. 2 liet. den. A die 9 Februaris ad diem 21 Martii [nuo vasario 9 dienos iki kovo 21 dienos] Varšuvoje pakeičiau 1502 liet. kapas 52 grašius, nuo šios sumos priedą: 128 liet. kapos 16 gr., 8 den. sudaro lenkišk. 320 flor. 21 gr.
Visi teiginiai ir įrodymai (39 teiginiai, 38 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo siuntimo vieta:
turėjo priklausinį:
Ignotas Masalskis mirė ←:
Jokūbas Jasinskis mirė ←:
Motiejus Kaviečnijskis siuntė į ←:
Lietuvos kariuomenė keliavo į ←:
Praga priklausė ←:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—1211
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—1110
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos—44
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—33
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—22
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių—22
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Kultūrų sankirtos: skiriama dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui — XVII a. pabaigos Lietuvos bajorų kasdienybė pagal jų dienoraščius—11
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—11
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—01