Vieta

Praha

6 teiginiai7 įrašai16 ryšių

Vikipedijos įžanga

Praha (ček. Praha) – Čekijos sostinė ir didžiausias miestas; Vidurio Čekijos krašto administracinis centras, miestas taip pat turi atskiro administracinio vieneto statusą. Svarbus susisiekimo, pramonės ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Prahoje yra Karolio universitetas, mokslų akademija, daug bibliotekų, nacionalinis ir kiti teatrai, nacionalinė galerija, nacionalinis muziejus ir kt.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Praha – istorinė vieta Čekijoje, minima Lietuvos politinių, religinių ir kultūrinių ryšių istorijoje. 2002 m. lapkritį čia Lietuva ir dar šešios NATO kandidatės buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, todėl miestas tapo svarbiu Lietuvos euroatlantinės integracijos epizodo fonu. Viduramžiais Praha buvo pasirinkta ir kaip numatoma kautynių vieta, kai prancūzai priėmė lenkų kvietimą į dvikovą, o imperatorius Vaclovas turėjo būti jos teisėjas. Su Praha siejamas ir švietimo vaidmuo: karalienė Jadvyga čia įkūrė lietuvių kolegiją bei skyrė jai gausių lėšų. Miestas taip pat minimas krikščionybės sklaidos istorijoje, nes Prahos vyskupas šv. Vaitiekus, arba Adalbertas, laikomas pirmuoju žinomu aisčių apaštalu.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

ButrimasJonas BasanavičiusVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Zigmantas KaributasŽygimantas KaributaitisKryžiuočių ordinasLenkaiPrancūzaiTotoriaiPolockasVilniusPraha

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Paskirtis
  • kautynių vieta
  • Šaltinyje aprašoma, kad prancūzai priėmė kvietimą į dvikovą ir pasirinko Prahą kautynių vieta; 2007 m. šaltinio pasakojimas apie apsiausties laikotarpį.
Infrastruktūra
  • lietuvių kolegija
  • Šaltinyje teigiama, kad karalienė Jadvyga Čekijos Prahoje įkūrė lietuvių kolegiją ir paskyrė jai gausių lėšų; 1989 m. šaltinio istorinis pasakojimas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

2002 m. lapkritį Prahoje Lietuva ir dar šešios NATO kandidatės pakviestos pradėti derybas dėl narystės NATO.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

2002 m. lapkritį Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija dėl narystės. Postūmį įstoti į NATO ypač sustiprino lapkričio 23 dieną JAV prezidento Džordžo Bušo (George Bush) Vilniuje pasakyti istoriniai žodžiai: „Mūsų sąjunga pasiryžusi ginti savo nares.
t-002vidutinis

Į Lietuvą išsiųstai imperatoriaus delegacijai vadovavo Prahos arkivyskupas Ernestas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Abu kunigaikščiai pasiuntė pas imperatorių į Niurnbergą vieną savo šeimos narį (greičiausiai Kęstučio sūnų Patriką), kuris įtikino imperatorių, kad Lietuva tikrai krikštysis. Tada imperatorius išsiuntė į Lietuvą savo delegaciją, Prahos arkivyskupo Ernesto vadovaujamą. Ji turėjo baigti derybas dėl krikšto.
t-004vidutinis

Karalienė Jadvyga Prahoje įkūrė lietuvių kolegiją ir paskyrė jai gausių lėšų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Mat valdovė ypač mylėjo lietuvius ir visada jais rūpinosi, stengėsi, kad šio krašto jaunuomenė eitų M irus karalienei Jadvisokius mokslus. Kol Krokuv y g a i voje dar nebuvo akademijos, ji tuo tikslu įkūrė Čekijos Prahoje lietuvių kolegiją ir jai paskyrė gausių lėšų. Karalius, patyręs pralaimėjimą kovos lauke ir prislėgtas asmeninio sielvarto, skaudžiai liūdėjo ir dėl kito namų negando.
t-003vidutinis

Prancūzai priėmė kvietimą į dvikovą ir pasirinko Prahą kautynių vieta.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tos niautynės pagaliau baigėsi prancūzų iškvietimu kautis, jiems lenkai paaiškino, kad jeigu esą tikri riteriai ir norį parodyti narsą, nustatytas jų skaičius tepasirenka tam vietą. Prancūzai priėmė tą kvietimą į dvikovą: Prahą - kautynių vieta, o imperatorių Vaclovą abiejų tautų teisėju pasirinkę32. Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštutinėje pilyje33.
t-005vidutinis

Pirmasis žinomas aisčių apaštalas buvo Prahos vyskupas šv.

Įrodymai (1)
t-181442vidutinis

Pirmuoju „Aušros“ redaktoriumi tapo tuo metu Prahoje gyvenęs Jonas Basanavičius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

rusėnai skilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustuvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten medicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyvenamoji vieta:
buvo siuntimo vieta:
Butrimas keliavo į ←:
Jonas Basanavičius gyveno ←:
Vytautas siuntė į ←:
Zigmantas Kaributas keliavo į ←:

Šaltinių sąrašas