Santrauka
Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927). Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, dr. Jonas Basanavičius, Liudvika. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Jonas Basanavičius buvo pirmasis 1883 m. Rytprūsiuose pradėto leisti lietuviško mėnraščio „Aušra“ redaktorius. |
| t-002 Jonas Basanavičius buvo Lietuvių mokslo draugijos pirmininkas ir jau tuo laikotarpiu lietuvių visuomenės laikytas tautos patriarchu. |
| t-003 1914 m. liepą Vilniuje Jonas Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė Gintarinę deklaraciją. |
| t-004 Dr. Basanavičius, susipažinęs su lenkiškų laikraščių atsiliepimais, parašė straipsnį „Polaki v Litvie“, išspausdintą „Nov. Vrēmia“. |
Ryšiai
- Jonas Basanavičius gyveno Praha