Santrauka

Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927). Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, dr. Jonas Basanavičius, Liudvika. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927).c-001
t-002 Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, dr. Jonas Basanavičius, Liudvika.c-002
t-003 Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, dr. Jonas Basanavičius, Liudvika.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad jame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, plėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, telkusi lenkiškai kalbančiuosius. Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, dr. Jonas Basanavičius, Liudvika Didžiulienė-Žmona ir kt. (A. Jurašaičio nuotrauka)

3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 127 pirmininkas buvo J.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelbta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai 1914 m. liepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas sura- šė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelb- ta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, esančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lie- tuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai