Jonas Basanavičius buvo pirmasis 1883 m. Rytprūsiuose pradėto leisti lietuviško mėnraščio „Aušra“ redaktorius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
Grupė inteligentų 1883 m. Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927).
Jonas Basanavičius buvo Lietuvių mokslo draugijos pirmininkas ir jau tuo laikotarpiu lietuvių visuomenės laikytas tautos patriarchu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 126-127
dėtos, beje, solidariai lietuvių ir lenkų intelektualų, susitarus, kad \njame būtų dėstoma bent trimis kalbomis), įkurtos Lietuvių mokslo draugija, \nplėtojusi etninių lietuvių tautinį sąjūdį, ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija, \ntelkusi lenkiškai kalbančiuosius. Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius ir \nLietuvių mokslo draugijos suvažiavimo dalyviai Vilniuje 1912 m. \nPirmoje eilėje iš kairės sėdi: kalbininkas Jonas Jablonskis, rašytoja \nJulija Žymantienė-Žemaitė, Petras Kriaučiūnas, dr. Jonas Basanavičius, \nLiudvika Didžiulienė-Žmona ir kt. (A. Jurašaičio nuotrauka)\n\n3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 )\n127\npirmininkas buvo J.
1914 m. liepą Vilniuje Jonas Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas surašė Gintarinę deklaraciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 130
Kai 1914 m. \nliepą Vilniuje J. Basanavičius, Stasys Šilingas ir Donatas Malinauskas sura-\nšė vadinamąją Gintarinę deklaraciją, kuri rugpjūčio 4 dieną buvo paskelb-\nta Rusijos Dūmoje (karą laimėjus lietuviai trokšta sujungti abi Lietuvas, \nesančias apie Nemuną – Didžiąją ir Mažąją (Rytų Prūsiją), kad tokia Lie-\ntuva norėtų gauti autonomiją Rusijos tautų šeimoje), rusai nutylėjo.
Dr. Basanavičius, susipažinęs su lenkiškų laikraščių atsiliepimais, parašė straipsnį „Polaki v Litvie“, išspausdintą „Nov. Vrēmia“.
Lenkai Lietuvoje Dr. J. Basanavičius
PDF 5
Rašančiam šituos żodżius gaila buvo neturint parankiui augščiau pam inētų Basanavičiaus straips nių, kurie, kaipo dokumentai atsigaivinančios lie tuviškos m ansties, rasi, użsipelnytų, idant ir lietu viškoj kalboje apgarsinti taptų, nes iš jų matoma butų, kaip tuom et, dar tik prasidedant tautiškam - jam musų krutējimui, żiurēta ant tulų prietikių terp musų ir lenkų tautos. Dr. Basanavičius, susi pażinęs su tais balsais, kurie, iš prieżasties jo straipsnių, lenkiškuose laikraščiuose buvo apsi reiškę, atsakyman parašē ilgoką artikulą: „Polaki v L itvie” , kurį „N ov. V rēm ia” feuilletone n-rio 2634 atspaudino.