Žygimantas Kaributaitis

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Valakijos kunigaikščiai jo globos sie­\nkė (1420 m.), o čekų tautos pasiuntiniai kvietė Lietuvos mo­\nnarchą užimti jų karalių sostą, todėl Vytautas pagaliau nu­\nsiuntė jiems į Prahą (1422 m.) pageidaujamu valdovu kunigaikštį \nŽygimantą Kaributaitį, savo sūnėną.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vytauto pavaduotojais Lietuvos ka- riuomenėje buvo Vilniaus seniūnas Albertas Manvydas, kunigaikščiai Simo- nas Lengvenis ir Žygimantas Kaributaitis. Lenkijos kariuomenė Lenkijos kariuomenė organizavimu ir ginkluote buvo panaši į kryžiuočių. Lenkai turėjo nemažai sunkiosios kavale- rijos.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Anot metraštininko, ji buvo drausminga ir gerai ginkluota. Vytauto pavaduotojais Lietuvos ka- riuomenėje buvo Vilniaus seniūnas Albertas Manvydas, kunigaikščiai Simo- nas Lengvenis ir Žygimantas Kaributaitis. Lenkijos kariuomenė Lenkijos kariuomenė organizavimu ir ginkluote buvo panaši į kryžiuočių.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kadangi karalius labiau troško taikos nei karo, kryžiuočiai, pasirodžius taikos prošvaistėms, be didelio vargo pasiekė, kad jis, išleidęs iš rankų progą sėkmingai užbaigti karą, sutiko sudaryti paliaubas, kurios turėjo trukti ligi kitų metų birželio. Kol dar žinia apie šį susitarimą nebuvo pasie­ kusi Lietuvos, kunigaikštis Žygimantas Kaributaitis, staiga įsiveržęs į Prūsiją, užėmė tris miestus su tvirto­ vėmis ir nuniokojo aplinkines žemes. Kai žinia apie šį žygį pasiekė karaliaus rūmus, Jogaila, bijodamas, kad savo ruožtu kryžiuočiai nesurengtų šitokio išpuolio, be­ matant pasiuntė žygūnus, stengdamasis magistrui pasi­ teisinti dėl Žygimanto veiksmų ir reikalaudamas, kad visa tai, kas įvyko nežinant apie paliaubas, nieku būdu nepažeistų neseniai sudaryto susitarimo.