Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Galinda

11 teiginių17 įrašų8 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Galinda (prūs. Galinda, lot. Galindia) – prūsų žemė tarp Alnos, Geldapės ir Niauros (dab. Narevas) upių. Rytinė riba siekė didžiuosius Senprūsių ežerus (dab. Mozūrų ežerai) ir Sūduvą, šiaurinė – Bartos pakraštį, vakarinė – Pagudę, siekė Alnaštyno (dab. Olštynas) apylinkes su Liubavos sritimi, pietryčiuose – Palenkę. Galindos gyventojai priskiriami prūsams, nors jų materialinė kultūra šiek tiek skiriasi nuo varmių, notangų, ypač nuo sembų.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Galinda buvo istorinė Prūsijos provincija ir galindų gyvenamas kraštas. Ji driekėsi nuo Radzilovo prie Viznos iki Choželių prie Orzicos, o pietuose ribojosi su Mazovija; vakarinė siena siekė Sasavos žemę, Hohenšteiną ir Noidenburgą, o Alnos upe kraštas ribojosi su Varmija. 1253 m. Galinda tapo svarbiu kryžiuočių karo taikiniu: ją planuota užkariauti, kad būtų lengviau paimti Sembą, sutramdyti jotvingius ir atkirsti juos nuo Panemunės kraštų. Tų pačių metų kampanijos metu kryžiuočiai siekė nusiaubti Bartą ir Galindą. Pasak pateikto šaltinio, Galinda kartu su Jotvingija jau priklausė Rusios Didžiajai Kunigaikštystei, o ilgos taikos laikotarpiu jos gyventojų taip padaugėjo, kad kraštas sunkiai juos talpino.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

GalindaiKryžiuočių ordinasSūduviaiPrūsijaVartenbergasGalinda
Rusios didysis kunigaikštis Iziaslavas surengė žygį į Prūsijos provinciją Galindą, kuri tada buvo netoliese nuo senųjų slavų žemių, plytinčių tarp Ne­ muno vidupio ir Narvos upės, aūba tiesės, jungiančios Gar­ diną su Ostrolenka, plote. Tos žemės kartu su Jotvingija jau priklausė Rusios Didžiajai Kunigaikštystei.
Lietuvių tautos istorija, t. 3 · c-187737

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
AplinkaŠaltinių nesutarimas
  • Galinda buvo tarp senųjų slavų žemių, plytinčių tarp Nemuno vidupio ir Narvos upės; pietuose ribojosi su Mazovija, vakaruose – su Varmija prie Alnos upės, šiaurėje – su Barta.
  • Galindų kraštas, pasak Dusburgiečio pasakojimo, klestėjo dėl ilgos taikos, o gyventojų buvo tiek daug, kad jie vos galėjo sutilpti.
  • Teodoras Narbutas tai aprašo kaip istorinę Galindos padėtį; šaltinis nurodo, kad šios žemės kartu su Jotvingija jau priklausė Rusios Didžiajai Kunigaikštystei.
  • Teodoras Narbutas perteikia Dusburgiečio pasakojimą apie Galindų kraštą; tai šaltinio autoriaus pateiktas istorinis apibūdinimas.
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • Galindai priklausė žemės nuo Radzilovo prie Viznos iki Choželių prie Orzicos upės.
  • Galinda apibūdinama kaip septintoji provincija.
  • Teodoras Narbutas aprašo Galindos teritorinį mastą.
  • Teodoras Narbutas Galindos administracinį-teritorinį statusą nurodo istoriniame aprašyme.
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • 1253 m. kryžiuočių kampanijos tikslas buvo nusiaubti Galindą.
  • Norėdami lengviau užimti Sembą, kryžiuočiai pirmiausia turėjo užkariauti Galindą ir nutraukti jotvingių ryšius su Panemunės kraštais.
  • Tai Teodoro Narbuto pateiktas 1253 metų kryžiuočių kampanijos tikslo vertinimas.
  • Teodoras Narbutas taip aprašo 1253 m. kryžiuočių strateginį tikslą ir veiksmų seką.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-005vidutinis

Galindos vakarinė siena prasidėjo prie Sasavos žemės, Hohenšteino ir Noidenburgo, o Alnos upe ribojosi su Varmija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Galinda Galindos, septintos provincijos, pietuose buvo Barta, vakaruose jos siena prasidėjo prie Sasavos žemės, nuo Hohenšteino ir Noidenburgo, prie Alnos versmių ir ta pačia upe ribojosi su Varmija. Jos šiaurėje taip pat buvo Barta, vadinasi, siena driekėsi nuo Rezlio Rastenburgo link. Pietuose jos kaimynė buvo Mazovija, bet didesnė krašto dalis, šiandien priklausanti Lenkijos Karalystei, tuomet priklausė Galindai.
t-003vidutinis

1253 m. kryžiuočiai, siekdami lengviau užimti Sembą, pirmiausia turėjo užkariauti Galindą ir atskirti jotvingius nuo Panemunės kraštų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

123 Kai 1253 metų pradžioje susiklostė draugiški Pamario kunigaikščių ir kryžiuočių santykiai, kurie laidavo jiems saugumą nuo Vyslos pusės, jie tuojau pat ėmė stengtis užkariauti Prūsiją. Ypač vokiečių godumą skatino turtinga Sembos provincija, bet šie atkaklūs bandymai ją užkariauti nepavyko. IŠ kaimyninių provincijų jiems grėsė toks pavojus, kad, norint lengviau užimti Sembą, pirmiausia reikėjo užimti kitą Bartos dalį, užkariauti Galindą, sutramdyti jotvingius ir nutraukti j*ų ryšius su Panemunės kraštais.
t-007vidutinis

Pietuose jos kaimynė buvo Mazovija, bet didesnė krašto dalis, šiandien priklausanti Lenkijos Karalystei, tuomet priklausė Galindai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Pietuose jos kaimynė buvo Mazovija, bet didesnė krašto dalis, šiandien priklausanti Lenkijos Karalystei, tuomet priklausė Galindai. Šios provincijos siena su Mazovija prasidėdavo ten, kur Vizna įteka į Bebrą, toliau ėjo ta pačia Vizna net iki Narvemedės miško, o. iš ten — iki Vincentos upės, kur įteka į Pisą. Iš ten ji driekėsi palei Ribno, tuomet Rubins, ežerą, po to net iki Turoslio upės, seniau vadintos Targawiten.
t-006vidutinis

Galindų krašte, klestinčiame dėl ilgos taikos, taip padau gėjo žmonių, kad jie vos galėjo sutilpti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Apie vieną iš jų tokį pasakojimą paliko Dusburgietis. Galindų krašte, klestinčiame dėl ilgos taikos, taip padaugėjo žmonių, kad jie vos galėjo sutilpti. Tuomet krašto seniūnai nutarė, kad moteriškos lyties kūdikiai kurį laiką privalą būti žudomi paliekant vien berniukus karo reikalui.
t-001vidutinis

Galindos žemė buvo į pietus nuo Bartos, nuo Alnos aukštumos vakaruose iki Nagutino ir Snervų ežerų rytuose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

T., ja į pietus nuo Bartos, nuo Alnos (dab. Lynos) aukštumos (apie dab. Olštiną) vakaruose iki Nagutino (Negocino) ir Snervų ežerų rytuose (rytinė siena su jotvingiais nėra aiški; galindų žemės galėjo būti ir už šių ežerų, iki Lego upės); siena su Barta ėjo kiek į šiaurę nuo dab. Biskupeco, pietuose žemė siekė dab.
Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 17 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyvenamoji vieta:
Galindai
buvo užkariauta:
Kryžiuočių ordinas
buvo puolamas:
Sūduviai
priklausė:
Prūsija
turėjo priklausinį:
Vartenbergas
Sūduviai puolė ←:
Sūduviai
Puolė Galindą:
Sūduviai
Puslapio nuorodos:
Kryžiuočių ordinas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—69
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—24
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—13