Dobrynė – istorinis vietovardis ir žemė, siejama su centru dešiniajame Vyslos krante, aukščiau Vloclaveko. XIII–XIV a. ji buvo reikšminga pasienio erdvė: 1286 m. pabaigoje–1287 m. pradžioje į Dobrynės žemę patraukė Vytenis, o prie miesto buvo paimta belaisvių ir jis sudegintas. Dobrynė minima ir kaip pilies vieta, kuri davė vardą vėliau Dobrynės broliais vadintiems riteriams, ne kartą patyrusiems prūsų puolimus. XIV a. šis kraštas išliko politinių ir karinių susitarimų objektu: Vytautas ir Jogaila taiką su Ordinu siejo su Žemaičių ir Dobrynės atidavimu, o Lenkijoje dėl jos žemės ginčas vyko nuo seniau. Vis dėlto šaltiniuose nurodomos dvi Dobrynės – prie Vyslos ir prie Drvencos – todėl konkreti objekto tapatybė ne visais atvejais aiški.
Lenkijoj ėjo nuo seniau ginčas dėl Dobrynės žemės. Tą žemę Kazimieras III buvo atidavęs Vladislovui iš Opolės. Tas pats Vladislovas buvo paskirtas Lenkų ir Vengrų karaliaus Liudviko valdyti Galiciją.
Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos kunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas 168 Dobrynė — deš. Vyslos krante aukščiau Vloclaveko, to pat vardo žemės, šiaurėje besiribojančios su prūsų teritorija, centras. 169 Kaimas Sedlce (D.
Broliai pagydyti protingai užbaigė jiems patikėtą reikalą. Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos kunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas 168 Dobrynė — deš. Vyslos krante aukščiau Vloclaveko, to pat vardo žemės, šiaurėje besiribojančios su prūsų teritorija, centras.
5 d. vėl atvyko pasiuntiniai teirautis taikos sąlygų. Vytautas ir Jogaila pareiškė, kad taika gali būti tik tada, kai Ordinas atiduos Žemaičius ir Dobrynę. Neatsižvelgdami į tariamas derybas, sąjungininkai žygiavo tolyn.
Prūsijos žemės aprašymas Prūsijos žemę riboja iš visų pusių Vysla, Sūrioji jūra, Nemunas, Rusios žemė, Mazovijos kunigaikštystė ir Dobrynės kunigaikštystė. Vysla — tai upė, atitekanti nuo Krokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją bei Pomeraniją nuo Prūsijos186.
gailos brolis, Aleksandras Vyguntas, Kernavos kun., katalikas, kas Skirgailai, kaip schizmatikui, nepatiko. Vyguntas, būdamas Vladislovo iš Opolės žentas, gavo Dobrynės žemes iki gyvos galvos, nes pati Kernavės kunigaikštija buvo maža. Kad šitokia reforma buvo manoma padaryti, rodo ir šis faktas.
Lenkijoj ėjo nuo seniau ginčas dėl Dobrynės žemės. Tą žemę Kazimieras III buvo atidavęs Vladislovui iš Opolės. Tas pats Vladislovas buvo paskirtas Lenkų ir Vengrų karaliaus Liudviko valdyti Galiciją.
Kai apie tai sužinojo prūsai, jie, smarkiai suirzę, keletą kartų su gausybe ginkluotų vyrų puolė minėtąją Dobrynės pilį ir taip nirto ant tų brolių, kad beveik nė vienas iš jų nedrįso rodytis už pilies sienų170. To maža, ilgainiui jie taip suįžūlėjo, kad nuolatos penki ar keturi prūsai kiek tinkami prie pilies plėšikavo.