Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
15 teiginių19 įrašų19 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 15 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–15 iš 15 teiginių
Vytautas ir Jogaila pareiškė, kad taika gali būti tik tada, kai Ordinas atiduos Žemaičius ir Dobrynę.
PDF 100
5 d. vėl atvyko pasiuntiniai teirautis taikos sąlygų. Vytautas ir Jogaila pareiškė, kad taika gali būti tik tada, kai Ordinas atiduos Žemaičius ir Dobrynę. Neatsižvelgdami į tariamas derybas, sąjungininkai žygiavo tolyn.
Dobrynė buvo to paties vardo žemės centras dešiniajame Vyslos krante aukščiau Vloclaveko.
PDF 45
Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos kunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas 168 Dobrynė — deš. Vyslos krante aukščiau Vloclaveko, to pat vardo žemės, šiaurėje besiribojančios su prūsų teritorija, centras. 169 Kaimas Sedlce (D.
PDF 45
Broliai pagydyti protingai užbaigė jiems patikėtą reikalą. Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos kunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas 168 Dobrynė — deš. Vyslos krante aukščiau Vloclaveko, to pat vardo žemės, šiaurėje besiribojančios su prūsų teritorija, centras.
Dusburgiečio aprašyme Dobrynės kunigaikštystė minima tarp Prūsijos žemę ribojusių teritorijų.
PDF 53
Prūsijos žemės aprašymas Prūsijos žemę riboja iš visų pusių Vysla, Sūrioji jūra, Nemunas, Rusios žemė, Mazovijos kunigaikštystė ir Dobrynės kunigaikštystė. Vysla — tai upė, atitekanti nuo Krokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją bei Pomeraniją nuo Prūsijos186.
Prūsai Dobrynės ordiną galėjo pulti 1224–1225 m.
PDF 46
170 Dobrynės ordiną prūsai galėjo pulti 1224—1225 m. (Powierski J. Przekaz..., p. 411).
Vyguntas, būdamas Vladislovo iš Opolės žentas, gavo Dobrynės žemes iki gyvos galvos, nes pati Kernavės kunigaikštija buvo maža.
PDF 172
gailos brolis, Aleksandras Vyguntas, Kernavos kun., katalikas, kas Skirgailai, kaip schizmatikui, nepatiko. Vyguntas, būdamas Vladislovo iš Opolės žentas, gavo Dobrynės žemes iki gyvos galvos, nes pati Kernavės kunigaikštija buvo maža. Kad šitokia reforma buvo manoma padaryti, rodo ir šis faktas.
Lenkijoje nuo seniau vyko ginčas dėl Dobrynės žemės.
PDF 172
Lenkijoj ėjo nuo seniau ginčas dėl Dobrynės žemės. Tą žemę Kazimieras III buvo atidavęs Vladislovui iš Opolės. Tas pats Vladislovas buvo paskirtas Lenkų ir Vengrų karaliaus Liudviko valdyti Galiciją.
Prūsai kelis kartus su gausiomis ginkluotomis pajėgomis puolė Dobrynės pilį.
PDF 45
Kai apie tai sužinojo prūsai, jie, smarkiai suirzę, keletą kartų su gausybe ginkluotų vyrų puolė minėtąją Dobrynės pilį ir taip nirto ant tų brolių, kad beveik nė vienas iš jų nedrįso rodytis už pilies sienų170. To maža, ilgainiui jie taip suįžūlėjo, kad nuolatos penki ar keturi prūsai kiek tinkami prie pilies plėšikavo.
Dobrynės pilis davė vardą broliams, kurie vėliau buvo pavadinti Dobrynės broliais.
PDF 45
broliams Dobrynės pilį168, dėl kurios jie vėliau buvo pavadinti Dobrynės broliais, ir davė jiems Kujavijoje žemės plotą, arba dvarą, kuris buvo pavadintas Sedlcais169. Kunigaikštis ir broliai susitarė, kad jie lygiomis dalimis pasidalysią netikėlių žemę, kurią, viešpaties padedami, ateityje pajungsią savo valdžiai.
Drevanta skyrė lenkiškąją Dobrynės žemę nuo upių ir ežerų supamo ploto pietryčiuose.
PDF 58
Iš visų pusių upių ir ežerų supamo ploto centre — *Kulmežeris. Pietryčiuose nuo lenkiškosios Dobrynės žemės jį skiria Drevanta (dab. Drvenca).
Vytenis, Lietuvai atsigavus po smūgio, vieną kariuomenę nukreipė į Dobrynę, o kitą prieš kryžiuočius.
PDF 159
Ir vienas, ir kitas žygis, kaip ir tikėtasi, pasisekė. Kadangi Dobrynėje sekmadienį visi žmonės buvo suD o b iy n ą , ž u d o k i y nių ir plėšimo, žuvo liepsnodevynis tūkstančius belaisvių. Su kryžiuočiais kautasi atvirame lauke: mūšyje krito ordino magistras Burchardas Aremas su trisdešimčia to ordino riterių, o lietuviai laimėjo kautynes.
Dobrynėje sekmadienį žmonėms suėjus iš kaimų į bažnyčias, miestą pavyko užimti staigiu antpuoliu.
PDF 159
Ir vienas, ir kitas žygis, kaip ir tikėtasi, pasisekė. Kadangi Dobrynėje sekmadienį visi žmonės buvo suD o b iy n ą , ž u d o k i y nių ir plėšimo, žuvo liepsnodevynis tūkstančius belaisvių. Su kryžiuočiais kautasi atvirame lauke: mūšyje krito ordino magistras Burchardas Aremas su trisdešimčia to ordino riterių, o lietuviai laimėjo kautynes.
Kojelavičiaus pasakojime Gediminas apie rugsėjo vidurį patraukė į Mazoviją ir Dobrynę, kad kariuomenė po karo su kryžiuočiais atgautų narsą grobiu.
PDF 196-197
Visi kryžiuočiai su vadu Henriku fon Plocke, Prūsijos maršalu, buvo šioje tankmėje arba sunaikinti, arba pakliuvo į nelaisvę. Gediminas, norėdamas, kad kariuomenė, prisikentusi visokio vargo per karą su kryžiuočiais, atgautų narsą prisiplėšusi naujo grobio, apie rugsėjo vidurį patraukė į Mazoviją ir Dobrynę; jis nusiaubė ir vieną, ir kitą žemę; kadangi niekur nesirodė priešas, parvedė be kovos savo kariuomenę, prisiplėšusią grobio, į tėvynę. Po to ordino magistro Karolio fon Tryro L ietu via i n io k o ja M apastangomis buvo sudarytos z o v iją ir D o b ry n ę paliaubos dvejiems metams: gal šis norėjo, kad ilgainiui aprimtų lietuvių dvasia, kurią kėlė pastovi sėkmė (mat geriausias būdas užbaigti tai, kam užsimota,— tęsti sėkmingus žygius), o gal dėl to, kad tuo metu pats rengėsi visomis jėgomis kovoti su lenkais dėl Pomeranim jos.
Kyla klausimas, kuri Dobrynė buvo tų riterių buveinė?
PDF 298
Kyla klausimas, kuri Dobrynė buvo tų riterių buveinė? Mat yra dvi Dobrynės: viena prie Vyslos, kita —■ prie Drvencos. Svenckis (Opis star. Polski) pasisako už pirmąją, tačiau trūksta dar specialių tyrinėjimų ir paaiškinimų.
1286 m. pabaigoje ir 1287 m. pradžioje Vytenis su kariauna patraukė į Dobrynės žemę.
PDF 283
1286 metų pabaigoje ir 1287-ųjų pradžioje patraukė į Dobrynės žemę. Prie Dobrynės miesto prisiartino netikėtai, šventą dieną, kai daug žmonių buvo į kažkokius pasilinksminimus susibūrę, tad buvo paimta devynetas tūkstančių belaisvių, miestas padegtas, surengtos besiginančių
Vyskupo Kristijono ir Dobrynės brolių pastangos buvo nukreiptos prieš prūsus.
PDF 17
kad prieš juos jau esąs kariavęs Julijus Cezaris, vėliau — Švedijos feodalai ir kt., kad į tai buvę nukreiptos vyskupo Kristijono bei Dobrynės brolių pastangos