Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
14 teiginiai17 įrašai4 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 14 teiginiai ir visi 17 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–17 iš 17 rodomų įrašų
Vytautas ir Jogaila pareiškė, kad taika gali būti tik tada, kai Ordinas atiduos Žemaičius ir Dobrynę.
PDF 100
5 d. vėl atvyko pasiuntiniai teirautis taikos sąlygų. Vytautas ir Jogaila pareiškė, kad taika gali būti tik tada, kai Ordinas atiduos Žemaičius ir Dobrynę. Neatsižvelgdami į ta riamas derybas, sąjungininkai žygiavo tolyn.
Dobrynė buvo to paties vardo žemės centras dešiniajame Vyslos krante aukščiau Vloclaveko.
PDF 45
Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos\nkunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas\n 168 Dobrynė — deš. Vyslos krante aukščiau Vloclaveko, to pat vardo žemės, šiaurėje\nbesiribojančios su prūsų teritorija, centras.\n 169 Kaimas Sedlce (D.
PDF 45
Broliai pagydyti protingai užbaigė jiems patikėtą reikalą. Juos išklausęs, minėtasis valdovas Konradas, Lenkijos kunigaikštis, kaip jau esame sakę, nuodugniai visą reikalą apsvarstęs, be to, patartas 168 Dobrynė — deš. Vyslos krante aukščiau Vloclaveko, to pat vardo žemės, šiaurėje besiribojančios su prūsų teritorija, centras.
Dusburgiečio aprašyme Dobrynės kunigaikštystė minima tarp Prūsijos žemę ribojusių teritorijų.
PDF 53
Prūsijos žemės aprašymas\n\n Prūsijos žemę riboja iš visų pusių Vysla, Sūrioji jūra, Nemunas, Rusios žemė,\nMazovijos kunigaikštystė ir Dobrynės kunigaikštystė. Vysla — tai upė, atitekanti nuo\nKrokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją\nbei Pomeraniją nuo Prūsijos186.
Prūsai Dobrynės ordiną galėjo pulti 1224–1225 m.
PDF 46
170 Dobrynės ordiną prūsai galėjo pulti 1224—1225 m. (Powierski J. Przekaz..., p.\n411).
Vyguntas, būdamas Vladislovo iš Opolės žentas, gavo Dobrynės žemes iki gyvos galvos, nes pati Kernavės kunigaikštija buvo maža.
PDF 172
gailos brolis, Aleksandras Vyguntas, Kernavos kun., katalikas, kas Skirgailai, kaip schizmatikui, nepatiko. Vyguntas, būdamas Vladislovo iš Opolės žentas, gavo Dobrynės žemes iki gyvos galvos, nes pati Kernavės kunigaikštija buvo maža. Kad šito kia reforma buvo manoma padaryti, rodo ir šis faktas.
Lenkijoje nuo seniau vyko ginčas dėl Dobrynės žemės.
PDF 172
Lenkijoj ėjo nuo seniau ginčas dėl Dobrynės žemės. Tą žemę Kazimieras III buvo atidavęs Vladislovui iš Opolės. Tas pats Vladislovas buvo paskirtas Lenkų ir Vengrų karaliaus Liudviko valdyti Galiciją.
Prūsai kelis kartus su gausiomis ginkluotomis pajėgomis puolė Dobrynės pilį.
PDF 45
Kai apie tai sužinojo prūsai, jie, smarkiai\nsuirzę, keletą kartų su gausybe ginkluotų vyrų puolė minėtąją Dobrynės pilį ir taip nirto\nant tų brolių, kad beveik nė vienas iš jų nedrįso rodytis už pilies sienų170. To maža,\nilgainiui jie taip suįžūlėjo, kad nuolatos penki ar keturi prūsai kiek tinkami prie pilies\nplėšikavo.
Dobrynės pilis davė vardą broliams, kurie vėliau buvo pavadinti Dobrynės broliais.
PDF 45
broliams Dobrynės pilį168, dėl kurios jie vėliau buvo pavadinti Dobrynės broliais, ir davė\njiems Kujavijoje žemės plotą, arba dvarą, kuris buvo pavadintas Sedlcais169. Kunigaikštis\nir broliai susitarė, kad jie lygiomis dalimis pasidalysią netikėlių žemę, kurią, viešpaties\npadedami, ateityje pajungsią savo valdžiai.
Drevanta skyrė lenkiškąją Dobrynės žemę nuo upių ir ežerų supamo ploto pietryčiuose.
PDF 58
Iš visų pusių upių ir ežerų supamo ploto centre — *Kulmežeris. Pietryčiuose nuo\nlenkiškosios Dobrynės žemės jį skiria Drevanta (dab. Drvenca).
Vytenis, Lietuvai atsigavus po smūgio, vieną kariuomenę nukreipė į Dobrynę, o kitą prieš kryžiuočius.
PDF 159
Ir vienas, ir kitas žygis, kaip ir tikėtasi, pasisekė. \nKadangi Dobrynėje sekmadienį visi žmonės buvo su-\nD o b iy n ą , ž u d o k i y - \nnių ir plėšimo, žuvo liepsno-\ndevynis tūkstančius belaisvių. Su kryžiuočiais kautasi \natvirame lauke: mūšyje krito ordino magistras Bur- \nchardas Aremas su trisdešimčia to ordino riterių, o \nlietuviai laimėjo kautynes.
Dobrynėje sekmadienį žmonėms suėjus iš kaimų į bažnyčias, miestą pavyko užimti staigiu antpuoliu.
PDF 159
Ir vienas, ir kitas žygis, kaip ir tikėtasi, pasisekė. \nKadangi Dobrynėje sekmadienį visi žmonės buvo su-\nD o b iy n ą , ž u d o k i y - \nnių ir plėšimo, žuvo liepsno-\ndevynis tūkstančius belaisvių. Su kryžiuočiais kautasi \natvirame lauke: mūšyje krito ordino magistras Bur- \nchardas Aremas su trisdešimčia to ordino riterių, o \nlietuviai laimėjo kautynes.
Kojelavičiaus pasakojime Gediminas apie rugsėjo vidurį patraukė į Mazoviją ir Dobrynę, kad kariuomenė po karo su kryžiuočiais atgautų narsą grobiu.
PDF 196-197
Visi kryžiuočiai su vadu Henriku fon Ploc- ke, Prūsijos maršalu, buvo šioje tankmėje arba su naikinti, arba pakliuvo į nelaisvę. Gediminas, norėda mas, kad kariuomenė, prisikentusi visokio vargo per karą su kryžiuočiais, atgautų narsą prisiplėšusi naujo grobio, apie rugsėjo vidurį patraukė į Mazoviją ir Dobrynę; jis nusiaubė ir vieną, ir kitą žemę; kadangi niekur nesirodė priešas, parvedė be kovos savo ka riuomenę, prisiplėšusią grobio, į tėvynę. Po to ordino magistro Karolio fon Tryro L ietu via i n io k o ja M a- pastangomis buvo sudarytos z o v iją ir D o b ry n ę paliaubos dvejiems metams: gal šis norėjo, kad ilgainiui aprimtų lietuvių dvasia, kurią kėlė pastovi sėkmė (mat geriausias būdas užbaigti tai, kam užsimota,— tęsti sėk mingus žygius), o gal dėl to, kad tuo metu pats ren gėsi visomis jėgomis kovoti su lenkais dėl Pomerani- m jos.
Kyla klausimas, kuri Dobrynė buvo tų riterių buveinė?
PDF 298
Kyla klausimas, kuri Dobrynė buvo tų riterių buveinė? Mat yra dvi Dobrynės: viena prie Vyslos, kita —■ prie Drvencos. Svenckis (Opis star. Polski) pasisako už pirmąją, tačiau trūksta dar specialių tyrinėjimų ir paaiškinimų.
1286 m. pabaigoje ir 1287 m. pradžioje Vytenis su kariauna patraukė į Dobrynės žemę.
PDF 283
1286 metų pabaigoje ir \n1287-ųjų pradžioje patraukė į Dobrynės žemę. Prie Dob- \nrynės miesto prisiartino netikėtai, šventą dieną, kai daug \nžmonių buvo į kažkokius pasilinksminimus susibūrę, tad \nbuvo paimta devynetas tūkstančių belaisvių, miestas pa\ndegtas, surengtos besiginančių
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
savo žmonos Agotos bei sūnų Boleslovo, Kazimiero ir Zemovito171, kurie sutartinai viskam pritarė ir vieningai viską palaikė, atidavė Teutonų namų ordino broliams, jau dabar čia esantiems ir ateityje atvyksiantiems, Kulmo ir Lubavos žemes, be to, tas žemes, kurias, viešpaties padedami, jie ateityje atkariausią iš netikėlių, suteikdamas jiems per amžius visas teises bei visas naudas, jo bei jo pirmtakų čia turėtas, nepasilaikydamas sau nei teisių, nei nuosavybės ir pasižadėdamas nesiimti jokių teisinių ar faktinių veiksmų, kurie šiuo atveju galėtų praversti jam pačiam, jo žmonai, jo vaikams ar jų palikuonims. Kad šis dovanojimas būtų teisėtas bei amžinas ir kad ateityje niekas negalėtų jo atšaukti, išdavė jiems raštą, kurį patvirtino savo antspaudu172. Šitai padaryta apie 1226 (1230) viešpaties metus173, dalyvaujant pasirašiusiems liudytojams, būtent: Mazovijos vyskupui Giunteriui, Kujavijos — Mykolui ir Prūsijos — Kristijonui, abatui Gernuldui, dekanui Vilhelmui, Dirsovijos grafams — vyresniajam ir jaunesniajam Boguslavams, kancleriui Jonui, vicekancleriui Grigaliui ir daugybei kitų taurių dvasininkų bei pasauliečių174.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Torunės pilyje apie XIII a. vidurį, atrodo, įsikūrė Ordino konventas. Dusburgo minimi 7 broliai Senojoje Torunėje — tai veikiausiai ne įgula, o riteriai, dalyvavę 1231 m. puolime į Kulmo žemę. Senosios Torunės pilaitė ir toliau liko Ordino rankose, ji naudota kaip gyvulininkystės dvaras. Kaip rodo archeologiniai tyrimai, dab. Torunės pilies vietoje dar 1000—500 m. pr. m. e. buvo lužitėnų kultūros gyvenvietė, vėliau — atvira gyvenvietė (VIII—X a.) bei pilaitė (X a. vidurys — XII—XIII a. sandūra), sunaikinta prūsų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dravinė, Dreverna — Vanagas A. Lietuvių hidronimų..., p. 90— 91; Salys A. [Prūsų] kalba, p. 148; Топоров B. H. Прусский язык, А—D, с. 371; K—L, с.