Bartenšteinas – Bartos žemėje Vokiečių ordino brolių pastatyta pilis. Joje buvo apsupta 400 brolių ir ginklanešių, o aplink pilį prūsai įrengė tris kuorus, kuriuose laikė 1300 karių. Sūduviams surengus puolimą, pilis buvo apsiausta, jos gyventojai išžudyti arba išvaryti į nelaisvę, o pati pilis sudeginta. Vėliau broliai Bartenšteino pilį atstatė ir joje vėl apsigyveno. Pilis priklausė platesniam įtvirtinimų tinklui, kurį Ordinas kūrė Bartos žemėje, pastatydamas čia ir Vizenburgo bei Rezlio pilis.
Apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams, labai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje, broliams iš jos pasitraukus, buvo įsikūrę bartai; jie sugriovė ją, išžudę ar išsivarę į nelaisvę visus gyventojus, ir net pelenais pavertė. 174 (169).
Šių žodžių paskatinti jos sūnūs bei kiti pilėnai pakilo į mūšį ir nukovė daugiau nei du tūkstančius priešo karių. Po to broliai atstatė Bartenšteino pilį, kur gyvena po šiai dienai. 175 (170).
Šitai matydama, Nameda, Pasdraupučio motina, kilusi iš Mantiminų giminės458, tarė savo sūnums: „Gailiuosi jus pagimdžiusi, kadangi nenorite ginti nuo priešų nei savo gyvybės, nei savo genties”. Šių žodžių paskatinti jos sūnūs bei kiti pilėnai pakilo į mūšį ir nukovė daugiau nei du tūkstančius priešo karių. Po to broliai atstatė Bartenšteino pilį, kur gyvena po šiai dienai.
Apie varmių, notangų ir bartų pavergimą ir kelių pilių pastatymą Varmės, Notangos ir Bartos prūsai, dievo valia brolių bei minėtojo kunigaikščio nusilpninti, neįstengė ilgiau priešintis ir, priversti paklusti dorybei ir duoti įkaitų, pasidavė tikėjimui ir broliams254. Tada broliai, norėdami užbėgti už akių būsimiems pavojams ir atimti prūsams bet kokį norą ieškotis progų atkristi, Notangos žemėje prie upės, vardu Kaustra, pastatė Kroicburgo pilį255, o Bartos žemėje tris pilis: Bartenšteino256, Vizenburgo257 ir Rezlio258. Pasak kai kurių, ilgainiui Varmės žemėje dar buvo pastatytos Brunsbergo259 ir Heilsbergo pilys260, o Galindos žemėje — vienas miestas261, o jų apsaugai ten palikta daug brolių ir ginklanešių.
Po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei miestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas, Kristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174). Pastarojo pasakojimo pradžioje kronikininkas pažymi, jog skaitytojas antrojo sukilimo laikotarpio „karų neras aprašytų tokia seka, kokia jie yra vykę, nes daugelis jau išgaravo iš gyvųjų atminties ir vargu ar kas galėtų juos tinkamai išdėstyti.
Apie Bartenšteino pilies puolimą Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 [karių] — brolių ir ginklanešių; aplink pilį prūsai įrengė tris kuorus, kuriuose nuolat laikė 1300 įgudusių kariauti vyrų. Be to, turėjo ir tris apgulos mašinas, kuriomis puldinėjo pilį. Kol pilis buvo galutinai sunaikinta, ten buvę MGP, p.
Kai kryžiuočiai jau nebegalėjo priešintis apgultame Bartenšteine, dievas juos pamokęs bėgti paliekant pilį (III, 121). Kitąkart mūšio metu danguje pasirodžiusi mergelė Marija (III, 141).
Apie Bartenšteino pilies puolimą Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 [karių] — brolių ir ginklanešių; aplink pilį prūsai įrengė tris kuorus, kuriuose nuolat laikė 1300 įgudusių kariauti vyrų.
Apie Bartenšteino pilies puolimą Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 [karių] — brolių ir ginklanešių; aplink pilį prūsai įrengė tris kuorus, kuriuose nuolat laikė 1300 įgudusių kariauti vyrų. Be to, turėjo ir tris apgulos mašinas, kuriomis puldinėjo pilį. Kol pilis buvo galutinai sunaikinta, ten buvę MGP, p.