Bartos žemėje Vokiečių ordino broliai pastatė Bartenšteino, Vizenburgo ir Rezlio pilis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 82
Apie varmių, notangų ir bartų pavergimą ir kelių pilių pastatymą Varmės, Notangos ir Bartos prūsai, dievo valia brolių bei minėtojo kunigaikščio nusilpninti, neįstengė ilgiau priešintis ir, priversti paklusti dorybei ir duoti įkaitų, pasidavė tikėjimui ir broliams254. Tada broliai, norėdami užbėgti už akių būsimiems pavojams ir atimti prūsams bet kokį norą ieškotis progų atkristi, Notangos žemėje prie upės, vardu Kaustra, pastatė Kroicburgo pilį255, o Bartos žemėje tris pilis: Bartenšteino256, Vizenburgo257 ir Rezlio258. Pasak kai kurių, ilgainiui Varmės žemėje dar buvo pastatytos Brunsbergo259 ir Heilsbergo pilys260, o Galindos žemėje — vienas miestas261, o jų apsaugai ten palikta daug brolių ir ginklanešių.
Pasak Dusburgiečio, per antrąjį prūsų sukilimą Bartenšteinas buvo vienas iš pilių ir miestų karų pasakojimo centrų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 26
Po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei miestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas, Kristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174). Pastarojo pasakojimo pradžioje kronikininkas pažymi, jog skaitytojas antrojo sukilimo laikotarpio „karų neras aprašytų tokia seka, kokia jie yra vykę, nes daugelis jau išgaravo iš gyvųjų atminties ir vargu ar kas galėtų juos tinkamai išdėstyti.
Sūduviai apsiautė Bartenšteino pilį, ją sugriovė, gyventojus išžudė arba išsivarė į nelaisvę ir pilį sudegino.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 148
Apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams, labai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje, broliams iš jos pasitraukus, buvo įsikūrę bartai; jie sugriovė ją, išžudę ar išsivarę į nelaisvę visus gyventojus, ir net pelenais pavertė. 174 (169).
Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 brolių ir ginklanešių, o prūsai aplink pilį įrengė tris kuorus su 1300 karių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 127
Apie Bartenšteino pilies puolimą Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 [karių] — brolių ir ginklanešių; aplink pilį prūsai įrengė tris kuorus, kuriuose nuolat laikė 1300 įgudusių kariauti vyrų. Be to, turėjo ir tris apgulos mašinas, kuriomis puldinėjo pilį. Kol pilis buvo galutinai sunaikinta, ten buvę MGP, p.
Po to broliai atstatė Bartenšteino pilį, kur gyvena po šiai dienai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 150
Šių žodžių paskatinti jos sūnūs bei kiti pilėnai pakilo į mūšį ir nukovė daugiau nei du tūkstančius priešo karių. Po to broliai atstatė Bartenšteino pilį, kur gyvena po šiai dienai. 175 (170).
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Šitai matydama, Nameda, Pasdraupučio motina, kilusi iš Mantiminų giminės458, tarė savo sūnums: „Gailiuosi jus pagimdžiusi, kadangi nenorite ginti nuo priešų nei savo gyvybės, nei savo genties”. Šių žodžių paskatinti jos sūnūs bei kiti pilėnai pakilo į mūšį ir nukovė daugiau nei du tūkstančius priešo karių. Po to broliai atstatė Bartenšteino pilį, kur gyvena po šiai dienai.
Bartenšteinas buvo Alnos upės kairiajame krante, o pilies kalnas stovėjo miesto šiaurinėje dalyje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 82
256 Bartenšteinas (dab. Bartošicė; vardo pagrindą sudaro prūsų—bartų vardas) Alnos (dab. Lynos) upės kairiajame krante. Pilies kalnas — miesto šiaurinėje dalyje.
Dusburgietis pasakoja, kad apgultame Bartenšteine nebegalėję priešintis kryžiuočiai Dievo buvo pamokyti bėgti paliekant pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 17
Kai kryžiuočiai jau nebegalėjo priešintis apgultame Bartenšteine, dievas juos pamokęs bėgti paliekant pilį (III, 121). Kitąkart mūšio metu danguje pasirodžiusi mergelė Marija (III, 141).
Apie Bartenšteino pilies puolimą Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 [karių] — brolių ir ginklanešių; aplink pilį prūsai įrengė tris kuorus, kuriuose nuolat laikė 1300 įgudusių kariauti vyrų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 127
Apie Bartenšteino pilies puolimą Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 [karių] — brolių ir ginklanešių; aplink pilį prūsai įrengė tris kuorus, kuriuose nuolat laikė 1300 įgudusių kariauti vyrų. Be to, turėjo ir tris apgulos mašinas, kuriomis puldinėjo pilį. Kol pilis buvo galutinai sunaikinta, ten buvę MGP, p.
Vėliau, pagal 1331 metų rugsėjo 17 dienos sutartį, sudarytą stovykloje prie Bartenšteino, tos pilys buvo sunaikintos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 131
1329 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, puldamas vieną iš tų pilių, buvo nukautas kažkokiu šaunamuoju ginklu. Vėliau, pagal 1331 metų rugsėjo 17 dienos sutartį, sudarytą stovykloje prie Bartenšteino, tos pilys buvo sunaikintos. Vis dėlto 1364 metais kryžiuočiai sudegino Veliuoną ir sugriovė pilį.
Antra tokia Sklumeno valda buvo netoli Bartenšteino.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 360
Antra tokia Sklumeno valda buvo netoli Bartenšteino.
Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 brolių ir ginklanešių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 126
Bartenšteino pilyje buvo apsupta 400 [karių] — brolių ir ginklanešių; aplink pilį prūsai įrengė tris kuorus, kuriuose nuolat laikė 1300 įgudusių kariauti vyrų.