Vieta

Baltarusija

11 teiginių12 įrašų10 ryšių

Vikipedijos įžanga

Baltarusija (arba Gudija, bltr. ir rus. Беларусь; oficialiai Baltarusijos Respublika, bltr. Рэспубліка Беларусь, rus. Республика Беларусь) – žemyninė valstybė Rytų Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Lietuva, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Latvija, rytuose ir šiaurės rytuose – su Rusija, pietuose – su Ukraina. Sostinė ir didžiausias miestas – Minskas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Baltarusija – teritorija, šiame istoriniame pasakojime siejama su Lietuvos ekspansija, pilkapiais ir vėlesniais tarpvalstybiniais santykiais. Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, o Vytenio ir Gedimino laikais – Baltoji Rusia, įskaitant Polocką 1307 m. ir Vitebską 1320 m., taip pat Voluinę 1340 m.; šios teritorijos apėmė visą dabartinę Baltarusiją ir dalį Vakarų Ukrainos. Baltarusijoje pilkapių būta įvairiose vietose, tačiau daugiausia jų telkėsi Dnepro vidurupyje, ypač nuo Sklovo apylinkių iki Pripetės žiočių, taip pat Drutės ir Beržūnos upių žemupiuose. Išskirtinė detalė – pilkapiai buvo pilami tiesiai ant žemės paviršiaus, naudojant tik netoliese iškastą žemę, be medžių, akmenų ar plytų. 1991 m. spalį Lietuva ir Baltarusija pasirašė deklaraciją dėl geros kaimynystės principų, tačiau politinius ryšius vėliau komplikavo Aleksandro Lukašenkos diktatūrinis valdymas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Algirdas (Lietuvos valdovas)Gediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)HenerisVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)KijevasPolockasVilniusVitebskasistorinė LietuvaBaltarusija

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų yra Dnepro vidurupyje – nuo aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių; jų taip pat aptinkama Drutės ir Beržūnos upių žemupio plote bei kairiojoje Dnepro pakrantėje.
  • Teodoras Narbutas, 1995 m., aprašydamas pilkapių paplitimą Baltarusijoje.
Fiziniai bruožai
  • Baltarusijoje esantys pilkapiai, pasak Teodoro Narbuto, supilti tik iš netoliese iškastos žemės; juose nerasta medžių, akmenų, plytų ar panašių medžiagų pėdsakų.
  • Teodoras Narbutas, 1995 m., aprašydamas Baltarusijos pilkapių sandarą.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-008vidutinis

Narbutas nurodo, kad pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, bet daugiausia jų telkiasi Dnepro vidurupyje nuo Sklovo iki Pripetės žiočių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Paprastai jos būva netoli gyvenviečių arba joms tinkamose vietose. Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, dešiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios Lietuvos. Daugiausia pilkapių aptinkama Drutės ir Beržūnos upių žemupio uždarame plote, o kairiojoje Dnepro pakrantėje nuo Mogiliovo Sašos upės link ir netoli jos žiočių.
t-001vidutinis

Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino laikais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Voluinė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.

Įrodymai (1)
t-010vidutinis

Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, de šiniojoje driekiasi už Borisovo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tokių kalvų kartais randama išsibarsčiusių laukuose, netgi sausose pievose po dvi, kelias, o kai kur jų esti labai daug netvarkingai išmėtytų įvairiomis kryptimis ir įvairaus dydžio: daugiausia vidutinių, mažiau mažų, o didelių nedaug, daugiausia stūkso atskirai, nuošaliau nuo kitų ar poromis. Paprastai jos būva netoli gyvenviečių arba joms tinkamose vietose. Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, dešiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios Lietuvos.
t-002vidutinis

1991 m. spalį Lietuva ir Baltarusija pasirašė deklaraciją dėl geros kaimynystės santykių principų.

Įrodymai (1)
t-005vidutinis

ATR ir LDK erdvėje susiformavo keturios moderniosios Naujųjų laikų valstybės: Lenkija, Lietuva, Baltarusija ir Ukraina.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visa tai buvo ne kas Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 19 kita, kaip ATR ir LDK erdvė, vadinasi, „Rusijos žydai“ – tai LDK – Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos – žydai. Kad ir kaip ten būtų, bet kaip tik šioje erdvėje gimė keturios moderniosios Naujųjų laikų valstybės: Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina. O kai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius vaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.
Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 12 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas