Notangai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

118 (113). Apie Kroicburgo pilies sugriovimą Tais pačiais viešpaties metais, tai yra 1263, notangai, apsupę Kroicburgo pilį, trejus metus ją puolė įsirengę tris apgulos mašinas ir tris kuorus, o broliai su savo šeimyna, ilgai ir garbingai ten kovoję ir visiškai pristigę maisto, naktį slapta pasitraukė iš pilies. Sitai pajutę, prūsai pradėjo juos vytis ir kalavijais iškapojo visus, išskyrus du brolius.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

319 (312). Apie Bisenės papilių sudeginimą 1313 metais Šių metų rudenį brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais užpuolė Bisenės pilį; po ilgų puolamųjų kovų, kai abiejose pusėse buvo daug sužeistųjų, abu jos papiliai supleškėjo ugnyje. 320 (313).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Herkaus Manto, notangų vado, žūtį Šiam kunigaikščiui išvykus, notangai pradėjo baimintis net to, dėl ko kitados nejautė jokios baimės. Jiems rodėsi, jog niekur jie nerasią tokios slėptuvės, kur nereikėtų būgštauti dėl gresiančių pavojų. Štai dėl to ir Herkus Mantas, jų vadas, pasitraukė su kuriais ne kuriais savo bendrais į dykras; kai, bendrininkams išvykus pamedžioti, jis vienui vienas sėdėjo savo palapinėje, netikėtai jį užtiko brolis Henrikas iš Šenenbergo410, Kristburgo komtūras, ir brolis Helvigas iš Goldbacho su keliais ginklanešiais; išvydę Herkų, jie labai nudžiugo ir, nutempę jį prie medžio, pakorė, o pakartą pervėrė kalaviju411.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie pirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko Glandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360, bartai — Divaną361. 90 (85). Apie didelį krikščionių kraujo praliejimą

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1314 viešpaties metais, po jo [Kristaus] apipjaustymo dienos (sausio 1), tas pats brolis Henrikas, maršalas, su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų valsčių569; keli lietuviai, naktį įsibrovę į jo palapines, nužudė 4 vyrus ir išsivarė du arklius, todėl krikščionių kariuomenė kiaurą naktį nematė ramybės. Vis dėlto šitai neįbaugino brolių taip smarkiai, kad jie nors kiek būtų uždelsę pradėtąjį viešpaties darbą. Skatinami karšto tikėjimo ir tvirtai pasikliaudami viešpačiu, jie iki galo padarė visa, ko buvo ėmęsi mūsų dievo Jėzaus Kristaus garbei.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Herkaus Manto, notangų vado, žūtį Šiam kunigaikščiui išvykus, notangai pradėjo baimintis net to, dėl ko kitados nejautė jokios baimės. Jiems rodėsi, jog niekur jie nerasią tokios slėptuvės, kur nereikėtų būgštauti dėl gresiančių pavojų. Štai dėl to ir Herkus Mantas, jų vadas, pasitraukė su kuriais ne kuriais savo bendrais į dykras; kai, bendrininkams išvykus pamedžioti, jis vienui vienas sėdėjo savo palapinėje, netikėtai jį užtiko brolis Henrikas iš Šenenbergo410, Kristburgo komtūras, ir brolis Helvigas iš Goldbacho su keliais ginklanešiais; išvydę Herkų, jie labai nudžiugo ir, nutempę jį prie medžio, pakorė, o pakartą pervėrė kalaviju411.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Grįžęs šiuo metu iš Vokietijos, brolis Ditrichas iš Lidelau, sembų fogtas, atkalbėjo sembus, kurie jį nuoširdžiai gerbė, nuo šito paklydimo. Kai šitai sužinojo notangai ir varmiai, patys išsižadėjo piktų sumanymų, duodami žodį būti ištikimi broliams. Brolis 476 1277 m. sukilime dalyvavo ir kai kurie bartai, vienas jų gal net buvo sukilimo vadas (plg. D. III, 223).