Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Krivičiai

10 teiginių13 įrašų9 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Krivičiai arba kriviai – rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Krivičiai – slavų kilmės gentis, kuri, pasak Teodoro Narbuto, buvo priėmusi krivių religiją ir pripažino kriviais vadintų žynių bei teisėjų valdžią. Zenonas Ivinskis nurodo, kad jie gyveno Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose, tuo metu apibūdintuose kaip gana žemo kultūros laipsnio. Narbutas spėjo, kad viena su krivičiais siejama žmonių dalis nuo Neries pasislinko į rytus, susiliejo su slavų gentimis ir galėjo sudaryti krivičių gentį, pasižymėjusią panašumu į lietuvius, ypač religijos srityje. Jis taip pat siejo genties pavadinimą su kriviais ir bendrais religiniais papročiais, tačiau pripažino, kad toks aiškinimas nėra etimologiškai įrodytas. Išskirtinė detalė – Narbutas mini Krėvos pilį už Ašmenos ir Latvijos krievinius Bauskės apylinkėse kaip su krivičiais siejamus pėdsakus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Kryžiuočių ordinasBaltijos jūraDauguvaDnieprasNaugardukasKrivičiai
Viena jų dalis nuo Neries pasislinko į rytus ir susiliejo su slavų gentimis, galbūt net sudarydama krivičių gentį, tu­ rinčią labai daug panašumų į lietuvius, ypač panašią re­ ligiją*.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) · c-195783

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Pasak Teodoro Narbuto, krivičiai buvo slavų kilmės gentis; jis taip pat spėjo, kad dalis nuo Neries pasislinkusių ir su slavų gentimis susiliejusių žmonių galėjo sudaryti krivičių gentį.
  • Teodoro Narbuto teiginiai, paskelbti 1994 ir 1995 m.; antrajame teiginyje išlaikytas autoriaus spėjimo pobūdis.
Struktūra
  • Pasak Teodoro Narbuto, krivičiai pripažino kriviais vadintų žynių ir teisėjų valdžią; jis taip pat teigė, kad slavų krivičių tauta buvo pavaldi vyriausiajam žyniui.
  • Teodoro Narbuto aprašymas 1994 ir 1998 m. leidiniuose; 1998 m. šaltinyje pateikta sąlyginė formuluotė „jeigu taip iš tikrųjų buvo“.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Krivičiai buvo labai atsidavę pagonybei ir laikėsi, pasak Teodoro Narbuto, tokių pat papročių kaip lietuviai; Narbutas taip pat aprašė jų religines apeigas kaip vienodas su lietuvių apeigomis.
  • Teodoras Narbutas vaizdavo, kad prieš kviečiant krivičius į Olego žygį į pietus reikėjo Krivio paskelbto dievų leidimo; jis teigė, kad tuomet galėjo būti suteikta karinė pagalba, tačiau pats pripažino, jog šios išvados gali būti perdėtos.
  • Teodoro Narbuto vertinimas ir aprašymas 1994 bei 1998 m. leidiniuose.
  • Teodoro Narbuto pasakojimas ir autoriaus abejonė, pateikti 1995 m. leidinyje; tai autoriaus vaizdinys, o ne besąlygiškai patvirtintas faktas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Zenono Ivinskio vertinimu, krivičiai Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose gyveno gana žemame kultūros laipsnyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Artimiausieji rytų kaimynai dregovičiai (Beržūnės baseine) ir krivičiai (Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose), nors Kijevo Rusia 988 m. priėmė Bizantijos krikštą, gyveno dar gana žemame kultūros laipsnyje. Tuo tarpu pagonys lietuviai, kaip patvirtina rašytieji šaltiniai (XIII-XIV amž.
t-002vidutinis

Narbutas spėja, kad krivičių pavadinimas galėjo sietis su kriviais ir bendrais religiniais papročiais su lietuvių gentimis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dabar pateiksime šį lietuvių mitologijos gabalėlį. Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autoritetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anksčiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žyniui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religinių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis.
t-003vidutinis

Teodorui Narbutui krivičių pavadinimo kildinimas iš Krivio atrodė natūralus, nors jis nepripažino etimologinio kildinimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Etimologinio kildinimo nepripažįstu, tačiau krivičių pavadinimo kilimas iš Krivio, regis, atrodo visai natūralus. Taigi aiškinama be dirbtinumo, jog Olegas nugalėjo su krivičiais, o ne krivičių Smolenską, nes iš daugelio tos genties šakų lengvai galėjo atsirasti viena, kuri, kaip ir Polocko, galėjo būti palankesnė rusams ir prisidėti prie Olego. Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą.
t-004vidutinis

Teodoras Narbutas vaizdavo, kad Olegas, kviesdamas krivičius į žygį į pietus, turėjo gauti Krivio paskelbtą dievų leidimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šios kartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko jų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti visą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pakviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelbdavo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakeldavo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo sėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu ar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kaimo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo provincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių. Tiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti palaikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino kruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais ginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus kariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios iš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau ginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkakliai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataugdavo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradimų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
t-005vidutinis

Norėdamas savo žygiui į Pietus pa kviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb davo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda vo savo vėzdo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šios kartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko jų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti visą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pakviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelbdavo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakeldavo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo sėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu ar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kaimo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo provincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių. Tiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti palaikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino kruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais ginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus kariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios iš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau ginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkakliai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataugdavo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradimų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
t-006vidutinis

Krivičiai, lietuviais sekdami, buvo labai atsidavę pagonybei, lai kėsi lokių pat kaip ir anie papročių ir, matyt, tarp rusinu juos iš laikė ilgiausiai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Krivičiai, lietuviais sekdami, buvo labai atsidavę pagonybei, laikėsi lokių pat kaip ir anie papročių ir, matyt, tarp rusinu juos išlaikė ilgiausiai.
t-007vidutinis

Pasak Teodoro Narbuto, krivičiai buvo slavų kilmės gentis, priėmusi krivių religiją ir pripažinusi kriviais vadintų žynių bei teisėjų valdžią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Tenykščiai gyventojai krivičiai — slavų kilmės gentis, bet priėmusi krivių religiją, tai yra pripažinusi žynių ir teisėjų, vadintų kriviais, valdžią. Jau pats tikėjimas, artimas lietuvių, buvo parankus .siekiant palenkti žmones paklusti Lietuvos valdovui.
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyveno:
DauguvaDnieprasNaugardukas
Kariavo prieš:
Kryžiuočių ordinas
Krivičiai gyveno:
Naugardukas
Kryžiuočių ordinas kariavo prieš ←:
Kryžiuočių ordinas
Puslapio nuorodos:
Kryžiuočių ordinasBaltijos jūraNaugardukas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—45
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—34
Lietuvių tautos istorija, t. 3—22
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—11