Sąvoka

feodalizmas

12 teiginių11 įrašų12 ryšių

Vikipedijos įžanga

Feodalizmas, feodalinė santvarka – viduramžių ir naujųjų amžių pradžios visuomeninė santvarka, susiklosčiusi, žlugus Vakarų Romos imperijai, V–VIII amžiuje. Feodalizmo atsiradimą lėmė agrarinis ūkio pobūdis, prekybos nuosmukis, nuolatiniai karai.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Feodalizmas – istorinė santvarka ir visuomenės gyvenimo modelis, kuriame vyrauja žemvaldžiai aristokratai, gyvenantys iš valstietijos darbo vaisių. Ši sistema susiformavo IX–X a. Frankų imperijoje, suklestėjo X–XIII a., o jos likučiai išnyko XVIII–XIX a. pradžioje. Feodalinėje valstybės sanklodoje svarbūs buvo senjorų ir vasalų susitarimai: už tarnybą vasalas gaudavo žemės, vadinamos lenu, ir įsipareigodavo tarnauti, ypač karo metu. Lietuvoje egzistavo į Vakarų feodalizmą panaši santvarka, tačiau vietinis feodalizmas nebuvo galutinai išsiplėtojęs ir skyrėsi pirmiausia sritinių kunigaikščių teisėmis. Michałui Balińskiui Gediminas buvo darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas bei miestų Lietuvoje įkūrėjas, o jo laikų kraštui būdingos pavienės pilys ir feodalinių kunigaikščių bei bajorų gynybinės gyvenvietės.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Archeologai ir priešistorės tyrėjaiZ. RaulinaitisLietuvaVilniusBajorų prievolės valstybeiankstyvasis feodalizmas kiemaiankstyvoji monarchija karinėmonarchijadiarchijamarksistinė periodizacijakomunistinės istoriografijosnomenklatūraMunicipalinė teisėtvarkaRiterių luomassritinė kunigaikštystėfeodalizmas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
ReikšmėŠaltinių nesutarimas
  • Feodalizmas – sistema, kurioje valstybės sankloda remiasi senjorų ir vasalų susitarimais, o žemė yra atlygis už tarnybą; už tarnybą gauta žemė vadinama lenu.
  • Plačiąja prasme feodalizmas apima įvairias visuomenės gyvenimo sritis ir suprantamas kaip feodalinė visuomenė.
  • Marksistinėje vartosenoje feodalizmas reiškia ikikapitalistinį gamybos būdą ir žemės nuosavybės santykius.
  • Feodalizmas – santvarka, kurioje vyrauja žemvaldžiai aristokratai, gyvenantys iš valstietijos darbo vaisių.
  • Aprašyta šaltinyje kaip feodalizmo samprata.
  • Aprašyta šaltinyje, aptariant sąvokos vartojimą plačiąja prasme.
  • Tai P. Wandycziaus pateiktas marksistinės vartosenos apibūdinimas, cituojamas šaltinyje.
  • Šaltinyje aprašyta kaip platesnė sąvokos reikšmė.
  • 02-kiaupiene-mes-lietuva-ldk-bajorija
Kilmė
  • Feodalizmas susiformavo IX–X a. Frankų imperijoje, suklestėjo tarp X ir XIII a., vėlyvaisiais viduramžiais išsaugojo reikšmę, ankstyvaisiais Naujaisiais laikais ją prarado, o XVIII a. ir XIX a. pradžioje išnyko jo likučiai.
  • Chronologinis raidos apibūdinimas pateiktas šaltinyje.
  • 02-kiaupiene-mes-lietuva-ldk-bajorija
VartosenaŠaltinių nesutarimas
  • Lietuvos istorijos kontekste feodalizmas apibūdinamas kaip santvarka, maždaug atitikusi Vakaruose feodalizmu vadintą santvarką, tačiau Lietuvos feodalizmas, autoriaus vertinimu, nebuvo galutinai išsiplėtojęs.
  • Michałas Balińskis feodalizmą aprašo kaip istorinę santvarką, kuriai įsitvirtinus miestai sustiprėjo, tačiau nuo X a. pradžios baronų išpuoliai prieš pirklius žlugdė miestus.
  • Michałas Balińskis Gediminą vadina darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėju bei miestų steigėju Lietuvoje.
  • A. Šapokos redaguotame 1936 m. leidinyje pateiktas Lietuvos istorinis kontekstas.
  • Autoriaus istorinis vertinimas, taikomas feodalizmo laikotarpio raidai.
  • Tai autoriaus vertinimas, susijęs su Gedimino laikotarpiu Lietuvoje.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-207982vidutinis

Feodalizmas gali reikšti sistemą, kur valstybės sankloda remiasi senjorų ir vasalų susitarimais, o už tarnybą gaunama žemė vadinama lenu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

Feodalizmas reiškia sistemą, kurioje visa valstybės sankloda remiasi asmeniniais viršesniųjų ir žemesniųjų - senjorų ir vasalų - susitarimais, o žemė yra įprasta atlygio už tarnybą forma. Atsiduodamas senjoro globai, vasalas prisiekdavo jam ir gaudavo žemės, kartu prisiimdamas pareigą tarnauti senjorui per karą, neretai ir administracijos bei teismo srityje. Už tarnybą gauta žemė buvo vadinama lenu.
t-007vidutinis

Lietuvos feodalizmas nebuvo galutinai išsiplėtojęs.

Įrodymai (2)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo tarpu Vakaruose vasalų valstybės buvo pastovios ir neliečiamos; jos buvo kunigaikščių gaunamos iš tėvų, o ne iš suvereno malonės. Lietuvos feodalizmas, kaip matome, nebuvo galutinai išsiplėtojęs. **Valstiečiai** buvo žemesnysis ir gausingiausias Lietuvos visuomenės sluoksnis.
t-002vidutinis

Michałas Balińskis Gediminą vadino darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėju ir miestų Lietuvoje įkūrėju.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lietuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas. Vėliau pamatysime, kaip buvo įkurta jo sostinė Vilnius; čia tik apskritai pakalbėsime, kokie saviti buvo miestų formavimosi Lietuvoje bruožai.
t-207765vidutinis

Marksistinėje vartosenoje feodalizmas reiškia ikikapitalistinį gamybos būdą ir žemės nuosavybės santykius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

Ir galiausiai, kaip rašo P. Wandyczius, marksistai terminu „feodalizmas" vadina ikikapitalistinį gamybos būdą ir žemės nuosavybės santykius.
t-207865vidutinis

Feodalizmas susiformavo IX-X a.

Įrodymai (1)

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

sąvoka „feodalinis laikotarpis" nėra tapati sąvokai „viduramžiai". Feodalizmas susiformavo IX-X a. Frankų imperijoje, suklestėjo tarp X a. ir XIII a., vėlyvaisiais viduramžiais išsaugojo savo reikšmę, ankstyvaisiais Naujaisiais laikais ją prarado, o XVIII a. ir XIX a. pradžioje išnyko ir jos likučiai. Plačiąja prasme sąvoka „feodalizmas" aprėpia įvairių visuomenės gyvenimo sričių visumą, ji suprantama kaip „feodalinė visuomenė
t-207972vidutinis

Feodalizmas gali būti vartojamas ir platesne prasme kaip santvarka, kurioje vyrauja žemvaldžiai aristokratai, gyvenantys iš valstietijos darbo vaisių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.

Kita, bendresne, prasme sąvoka „feodalizmas" vartojamas apibūdinant santvarką, kurioje vyrauja žemvaldžiai aristokratai, gyvenantys iš žemiausios klasės, valstietijos, darbo vaisių.
t-006vidutinis

Gediminas apibūdinamas kaip darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas bei miestų steigėjas Lietuvoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkurtas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lietuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.
Visi teiginiai ir įrodymai (12 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—64
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—44
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—23