Santrauka

Municipalinė teisėtvarka siejama su miestų bendruomenių privilegijomis, nuostatais ir atskiru valdymu. Europos miestų kontekste ji apima miestų išsivadavimą iš feodalinių valdovų, o Lenkijos miestų pavyzdžiu siejama su teutonų ir vokiečių miestų teisėmis.

Žodis ir formos

  • pagrindinė forma: municipalinė teisėtvarka
  • šaltinio formos: municipaliniai liudijimai, municipaliniai nuostatai, municipalinė tvarka

Reikšmė iš konteksto

Sąvoka nusako miesto savivaldos ir teisės tvarką, grindžiamą privilegijomis, municipaliniais nuostatais ir atskiru miesto valdymu.

Vartojimas

Vartojama Europos, Kastilijos, Krokuvos ir kitų Lenkijos miestų teisinės raidos aptarime.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Municipaliniai liudijimai buvo miestų ir jų feodalinių valdovų taikos sutartys, kuriose miestai dažnai diktuodavo sąlygas.c-001
t-002 Kastilijoje municipaliniai nuostatai buvo žinomi jau nuo 1020 m. ir beveik šimtmečiu aplenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.c-002
t-003 Teutonų teisė Lenkijos miestų kontekste siejama su atleidimu nuo duoklių, krašto teisės prievolių, sava teisėtvarka ir atskiru miesto valdymu.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Municipaliniai liudijimai buvo miestų ir jų feodalinių valdovų taikos sutartys, kuriose miestai dažnai diktuodavo sąlygas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vėliau, įsitvirtinus feodalizmo nuostatoms bei tvarkai ir že­ mės valdų savininkams metus klajoklišką gyvenimo būdą, miestai iš tiesų įgavo daugiau jėgų ir darėsi veiklesni, tačiau baronai, liovęsi kariauti ir plėšikauti, ėmė užpuldinėti pirklius ir nuo pat X amžiaus pradžios savo žiauriais pasalūniškais iš­ puoliais žlugdė miestus. Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai tarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale prieš jų feodalinius valdovus. Pastarųjų miestams suteikiami municipaliniai liudijimai būdavo tik taikos sutartys, kur dažniausiai nugalėtojai, tai yra miestai, diktuodavo sąlygas nu­ galėtiems baronams.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
patikimumo_pagrindimasCitata tiesiogiai pagrindžia susietą teiginį.
c-002

Santrauka: Kastilijoje municipaliniai nuostatai buvo žinomi jau nuo 1020 m. ir beveik šimtmečiu aplenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kitaip klostėsi Ispanijoje, kur po maurų išvarymo Kastilijos bajorija į naujai pastatytus arba iš saracėnų išvaduotus miestus kvietė krikščionis, kad juo­ se įsikūrę ateityje laiduotų šaliai saugumą nuo kitatikių. Ta­ čiau Kastilijos miestiečiai nepirkįnėjo iš savo ponų jokių privi­ legijų, jų kūrimosi pradžia buvo netgi garbingesnė: mat Ispanijoje kūrėsi miestų municipalitetai ir, remiantis senuoju vestgotų Kodeksu, pareigūnams buvo suteikiama ypatingų tei­ sių, vien tik norint sustiprinti gynybos priemones saugantis nuo vis dar grėsmingų maurų. Municipaliniai nuostatai Kas­ tilijoje, žinomi jau nuo 1020 metų, beveik vienu amžiumi ap­ lenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
patikimumo_pagrindimasCitata tiesiogiai pagrindžia susietą teiginį.
c-003

Santrauka: Citata sieja teutonų teisę su miesto teisėtvarka, duoklių atleidimu ir atskiru miesto valdymu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais, Sandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Lo­ ketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises. Panašiai ir Varšuva, įkurta 1251 metais, o Lvovas po jos - 1280 metais, pastatydintas Leono, Darnios iš Haličo sūnaus. Išsi­ laisvinę nuo nepakeliamos kašteliono valdžios, Lenkijos mies­ tai, sykiu su teutonų teise suvieniję atleidimą nuo įvairių duok­ lių ir krašto teisės prievolių, savo pačių teisėtvarką ir atskirą miesto valdymą, jau buvo galingi ir reikšmingi vietinės civili­ zacijos požiūriu.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
patikimumo_pagrindimasCitata tiesiogiai pagrindžia susietą teiginį.

Ryšiai

Susiję objektai