Municipalinė teisėtvarka siejama su miestų bendruomenių privilegijomis, nuostatais ir atskiru valdymu. Europos miestų kontekste ji apima miestų išsivadavimą iš feodalinių valdovų, o Lenkijos miestų pavyzdžiu siejama su teutonų ir vokiečių miestų teisėmis.
Išsi\nlaisvinę nuo nepakeliamos kašteliono valdžios, Lenkijos mies\ntai, sykiu su teutonų teise suvieniję atleidimą nuo įvairių duok\nlių ir krašto teisės prievolių, savo pačių teisėtvarką ir atskirą \nmiesto valdymą, jau buvo galingi ir reikšmingi vietinės civili\nzacijos požiūriu.
Ta\nčiau Kastilijos miestiečiai nepirkįnėjo iš savo ponų jokių privi\nlegijų, jų kūrimosi pradžia buvo netgi garbingesnė: mat \nIspanijoje kūrėsi miestų municipalitetai ir, remiantis senuoju \nvestgotų Kodeksu, pareigūnams buvo suteikiama ypatingų tei\nsių, vien tik norint sustiprinti gynybos priemones saugantis \nnuo vis dar grėsmingų maurų. Municipaliniai nuostatai Kas\ntilijoje, žinomi jau nuo 1020 metų, beveik vienu amžiumi ap\nlenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.
Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai \ntarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale \nprieš jų feodalinius valdovus. Pastarųjų miestams suteikiami \nmunicipaliniai liudijimai būdavo tik taikos sutartys, kur \ndažniausiai nugalėtojai, tai yra miestai, diktuodavo sąlygas nu\ngalėtiems baronams.