Sąvoka

Municipalinė teisėtvarka

3 teiginiai3 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Teutonų teisė Lenkijos miestų kontekste siejama su atleidimu nuo duoklių, krašto teisės prievolių, sava teisėtvarka ir atskiru miesto valdymu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 24

Išsilaisvinę nuo nepakeliamos kašteliono valdžios, Lenkijos miestai, sykiu su teutonų teise suvieniję atleidimą nuo įvairių duoklių ir krašto teisės prievolių, savo pačių teisėtvarką ir atskirą miesto valdymą, jau buvo galingi ir reikšmingi vietinės civilizacijos požiūriu.

t-002

Municipaliniai liudijimai buvo miestų ir jų feodalinių valdovų taikos sutartys, kuriose miestai dažnai diktuodavo sąlygas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 20

Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai tarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale prieš jų feodalinius valdovus. Pastarųjų miestams suteikiami municipaliniai liudijimai būdavo tik taikos sutartys, kur dažniausiai nugalėtojai, tai yra miestai, diktuodavo sąlygas nugalėtiems baronams.

t-003vidutinis

Kastilijoje municipaliniai nuostatai buvo žinomi jau nuo 1020 m. ir beveik šimtmečiu aplenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 20

Tačiau Kastilijos miestiečiai nepirkįnėjo iš savo ponų jokių privilegijų, jų kūrimosi pradžia buvo netgi garbingesnė: mat Ispanijoje kūrėsi miestų municipalitetai ir, remiantis senuoju vestgotų Kodeksu, pareigūnams buvo suteikiama ypatingų teisių, vien tik norint sustiprinti gynybos priemones saugantis nuo vis dar grėsmingų maurų. Municipaliniai nuostatai Kastilijoje, žinomi jau nuo 1020 metų, beveik vienu amžiumi aplenkė Prancūzijos miestų teisėtvarką.