Lietuvoje buvo santvarka, maždaug atitikusi Vakaruose feodalizmu vadintą santvarką.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 176-177
Tik Lietuvos feoda-\nlizmas buvo kiek kitoks: jis skyrėsi nuo vakarų Europos feodalizmo\nne tiek bajorijos, kiek sritinių kunigaikščių teisėmis.
Michałas Balińskis Gediminą vadino darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėju ir miestų Lietuvoje įkūrėju.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 25
Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, dar nesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas. Vėliau pamatysime, kaip buvo įkurta jo sostinė - Vilnius; čia tik apskritai pakalbėsime, kokie saviti buvo miestų formavimosi Lietuvoje bruožai.
Įsitvirtinus feodalizmo tvarkai, miestai sustiprėjo, tačiau baronai nuo X a. pradžios puldinėjo pirklius ir žlugdė miestus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 20
Vėliau, įsitvirtinus feodalizmo nuostatoms bei tvarkai ir že\nmės valdų savininkams metus klajoklišką gyvenimo būdą,\nmiestai iš tiesų įgavo daugiau jėgų ir darėsi veiklesni, tačiau\nbaronai, liovęsi kariauti ir plėšikauti, ėmė užpuldinėti pirklius\nir nuo pat X amžiaus pradžios savo žiauriais pasalūniškais iš\npuoliais žlugdė miestus. Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai\ntarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale\nprieš jų feodalinius valdovus.
Susidūrimas su Rytais, anot autoriaus, sutramdė feodalizmo piktnaudžiavimą ir iš bajorijos formavo riterių luomą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 19
Jų įtaka mūsuose ir Rytuose buvo neapsakoma, o pasekmės davė žmo nijai kuo didžiausios naudos. Visuotinai sutelkus dėmesį į Šven tąją žemę ir susirėmus su Rytais buvo sutramdytas sugedusio feodalizmo piktnaudžiavimas, iš plėšikaujančios bajorijos su formuotas riterių luomas - pati garbingiausioji viduramžių institucija. Tuo metu imtasi užmestos laivininkystės, iš Rytų plito mokslai ir masino prekyba.
Įsitvirtinus feodalizmui, miestai stiprėjo, bet baronų išpuoliai prieš pirklius nuo X amžiaus pradžios juos žlugdė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 20
Vėliau, įsitvirtinus feodalizmo nuostatoms bei tvarkai ir že\nmės valdų savininkams metus klajoklišką gyvenimo būdą,\nmiestai iš tiesų įgavo daugiau jėgų ir darėsi veiklesni, tačiau\nbaronai, liovęsi kariauti ir plėšikauti, ėmė užpuldinėti pirklius\nir nuo pat X amžiaus pradžios savo žiauriais pasalūniškais iš\npuoliais žlugdė miestus. Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai\ntarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale\nprieš jų feodalinius valdovus.
Gediminas apibūdinamas kaip darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas bei miestų steigėjas Lietuvoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 25
Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkur tas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, dar nesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.
Lietuvos feodalizmas nebuvo galutinai išsiplėtojęs.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 177
Lietuvos feodalizmas, kaip matome, nebuvo galutinai išsiplėtojęs.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 177
Tuo tarpu Vakaruose vasalų valstybės buvo pastovios ir neliečiamos; jos buvo kunigaikščių gaunamos iš tėvų, o ne iš suvereno malonės. Lietuvos feodalizmas, kaip matome, nebuvo galutinai išsiplėtojęs. **Valstiečiai** buvo žemesnysis ir gausingiausias Lietuvos visuo- menės sluoksnis.
Susidūrimas su Rytais esą sutramdė feodalizmo piktnaudžiavimą ir iš plėšikaujančios bajorijos suformavo riterių luomą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 19
Jų įtaka mūsuose ir Rytuose buvo neapsakoma, o pasekmės davė žmo nijai kuo didžiausios naudos. Visuotinai sutelkus dėmesį į Šven tąją žemę ir susirėmus su Rytais buvo sutramdytas sugedusio feodalizmo piktnaudžiavimas, iš plėšikaujančios bajorijos su formuotas riterių luomas - pati garbingiausioji viduramžių institucija. Tuo metu imtasi užmestos laivininkystės, iš Rytų plito mokslai ir masino prekyba.