Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
12 teiginių11 įrašų12 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 12 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 teiginių
Lietuvoje buvo santvarka, maždaug atitikusi Vakaruose feodalizmu vadintą santvarką.
PDF 176-177
Tik Lietuvos feodalizmas buvo kiek kitoks: jis skyrėsi nuo vakarų Europos feodalizmo ne tiek bajorijos, kiek sritinių kunigaikščių teisėmis.
Michałas Balińskis Gediminą vadino darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėju ir miestų Lietuvoje įkūrėju.
PDF 25
Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lietuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas. Vėliau pamatysime, kaip buvo įkurta jo sostinė Vilnius; čia tik apskritai pakalbėsime, kokie saviti buvo miestų formavimosi Lietuvoje bruožai.
Įsitvirtinus feodalizmo tvarkai, miestai sustiprėjo, tačiau baronai nuo X a. pradžios puldinėjo pirklius ir žlugdė miestus.
PDF 20
Vėliau, įsitvirtinus feodalizmo nuostatoms bei tvarkai ir žemės valdų savininkams metus klajoklišką gyvenimo būdą, miestai iš tiesų įgavo daugiau jėgų ir darėsi veiklesni, tačiau baronai, liovęsi kariauti ir plėšikauti, ėmė užpuldinėti pirklius ir nuo pat X amžiaus pradžios savo žiauriais pasalūniškais išpuoliais žlugdė miestus. Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai tarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale prieš jų feodalinius valdovus.
Susidūrimas su Rytais, anot autoriaus, sutramdė feodalizmo piktnaudžiavimą ir iš bajorijos formavo riterių luomą.
PDF 19
Jų įtaka mūsuose ir Rytuose buvo neapsakoma, o pasekmės davė žmonijai kuo didžiausios naudos. Visuotinai sutelkus dėmesį į Šventąją žemę ir susirėmus su Rytais buvo sutramdytas sugedusio feodalizmo piktnaudžiavimas, iš plėšikaujančios bajorijos suformuotas riterių luomas - pati garbingiausioji viduramžių institucija. Tuo metu imtasi užmestos laivininkystės, iš Rytų plito mokslai ir masino prekyba.
Įsitvirtinus feodalizmui, miestai stiprėjo, bet baronų išpuoliai prieš pirklius nuo X amžiaus pradžios juos žlugdė.
PDF 20
Vėliau, įsitvirtinus feodalizmo nuostatoms bei tvarkai ir žemės valdų savininkams metus klajoklišką gyvenimo būdą, miestai iš tiesų įgavo daugiau jėgų ir darėsi veiklesni, tačiau baronai, liovęsi kariauti ir plėšikauti, ėmė užpuldinėti pirklius ir nuo pat X amžiaus pradžios savo žiauriais pasalūniškais išpuoliais žlugdė miestus. Šimtą metų tęsėsi vis aršesni ginčai tarp tų dviejų luomų ir baigėsi miestų bendruomenių pergale prieš jų feodalinius valdovus.
Gediminas apibūdinamas kaip darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas bei miestų steigėjas Lietuvoje.
PDF 25
Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkurtas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lietuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.
Lietuvos feodalizmas nebuvo galutinai išsiplėtojęs.
PDF 177
Lietuvos feodalizmas, kaip matome, nebuvo galutinai išsiplėtojęs.
PDF 177
Tuo tarpu Vakaruose vasalų valstybės buvo pastovios ir neliečiamos; jos buvo kunigaikščių gaunamos iš tėvų, o ne iš suvereno malonės. Lietuvos feodalizmas, kaip matome, nebuvo galutinai išsiplėtojęs. **Valstiečiai** buvo žemesnysis ir gausingiausias Lietuvos visuomenės sluoksnis.
Susidūrimas su Rytais esą sutramdė feodalizmo piktnaudžiavimą ir iš plėšikaujančios bajorijos suformavo riterių luomą.
PDF 19
Jų įtaka mūsuose ir Rytuose buvo neapsakoma, o pasekmės davė žmonijai kuo didžiausios naudos. Visuotinai sutelkus dėmesį į Šventąją žemę ir susirėmus su Rytais buvo sutramdytas sugedusio feodalizmo piktnaudžiavimas, iš plėšikaujančios bajorijos suformuotas riterių luomas - pati garbingiausioji viduramžių institucija. Tuo metu imtasi užmestos laivininkystės, iš Rytų plito mokslai ir masino prekyba.
Marksistinėje vartosenoje feodalizmas reiškia ikikapitalistinį gamybos būdą ir žemės nuosavybės santykius.
PDF 37
Ir galiausiai, kaip rašo P. Wandyczius, marksistai terminu „feodalizmas" vadina ikikapitalistinį gamybos būdą ir žemės nuosavybės santykius.
Feodalizmas susiformavo IX-X a.
PDF 35
sąvoka „feodalinis laikotarpis" nėra tapati sąvokai „viduramžiai". Feodalizmas susiformavo IX-X a. Frankų imperijoje, suklestėjo tarp X a. ir XIII a., vėlyvaisiais viduramžiais išsaugojo savo reikšmę, ankstyvaisiais Naujaisiais laikais ją prarado, o XVIII a. ir XIX a. pradžioje išnyko ir jos likučiai. Plačiąja prasme sąvoka „feodalizmas" aprėpia įvairių visuomenės gyvenimo sričių visumą, ji suprantama kaip „feodalinė visuomenė
Feodalizmas gali būti vartojamas ir platesne prasme kaip santvarka, kurioje vyrauja žemvaldžiai aristokratai, gyvenantys iš valstietijos darbo vaisių.
PDF 37
Kita, bendresne, prasme sąvoka „feodalizmas" vartojamas apibūdinant santvarką, kurioje vyrauja žemvaldžiai aristokratai, gyvenantys iš žemiausios klasės, valstietijos, darbo vaisių.
Feodalizmas gali reikšti sistemą, kur valstybės sankloda remiasi senjorų ir vasalų susitarimais, o už tarnybą gaunama žemė vadinama lenu.
PDF 36
Feodalizmas reiškia sistemą, kurioje visa valstybės sankloda remiasi asmeniniais viršesniųjų ir žemesniųjų - senjorų ir vasalų - susitarimais, o žemė yra įprasta atlygio už tarnybą forma. Atsiduodamas senjoro globai, vasalas prisiekdavo jam ir gaudavo žemės, kartu prisiimdamas pareigą tarnauti senjorui per karą, neretai ir administracijos bei teismo srityje. Už tarnybą gauta žemė buvo vadinama lenu.