Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-004 Diarchija reiškė dviejų asmenų valdymo sistemą, susidariusią Algirdo ir Kęstučio valdymo laikais. | c-001 c-002 | |
| t-005 Lietuvos diarchija Jogailos ir Vytauto laikais išliko kaip dviejų kunigaikščių valdymas, labiau asmeniško pobūdžio nei sričių pasidalijimas. | c-002 c-003 | |
| t-006 Lietuvos žemių dviejų kunigaikščių valdymas istorikų vadintas dualizmu arba diarchija ir nežuvo po Algirdo mirties 1377 m. | c-004 | |
| t-007 Valdant Ldk Gediminui susiformavo ankstyvoji, arba karinė, monarchija, turinti visus jai būdingus požymius, kaip antai: diarchija, ankstyvasis feodalizmas – ankstyvieji dvarai, Lietuvoje vadinti „kiemais“. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Diarchija reiškė dviejų asmenų valdymo sistemą, susidariusią Algirdo ir Kęstučio valdymo laikais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Baigdami šį darbą norėtume dar išspręsti vieną klausimą, būtent, kas atsitiko su tuo Lietuvos valstybės valdymo dualiz mu^2 ), geriau diarchija^3 ), t. y. dviejų asmenų valdymo sistema, kuri buvo susidariusi Algirdo ir Kęstučio valdymo laikais, ka da Jogaila nuėjo į Lenkiją jos karalium, o Lietuvą pasiliko val dyti Vytautas? Tuo pačiu bus aptarta ir tų santykių forma, kuri buvo susidariusi tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad ir Vytau to laikais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Diarchija reiškė dviejų asmenų valdymo sistemą, susidariusią Algirdo ir Kęstučio valdymo laikais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Toks Lietu vos žemių dviejų kun. valdymas istorijoj vadinamas vienų is torikų dualizmu, kitų — diarchija nežuvo ir kai mirė Algirdas (1377).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos diarchija Jogailos ir Vytauto laikais išliko kaip dviejų kunigaikščių valdymas, labiau asmeniško pobūdžio nei sričių pasidalijimas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet, kaip ten bebūtų, teigiame, kad Lietuvos valstybė buvo val doma dviejų kunigaikščių, t. y. kad ir šiuo laiku išliko valsty bės diarchija, tik jau daugiau asmeniško pobūdžio, negu sričių pasidalinimu, kaip kad buvo Algirdo ir Kęstučio laikais, ir ga vusi, kaip minėjom, kitokį persigrupavimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos žemių dviejų kunigaikščių valdymas istorikų vadintas dualizmu arba diarchija ir nežuvo po Algirdo mirties 1377 m.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Toks Lietu vos žemių dviejų kun. valdymas istorijoj vadinamas vienų is torikų dualizmu, kitų — diarchija nežuvo ir kai mirė Algirdas (1377). Jam mirus Vilniaus d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Valdant Ldk Gediminui susiformavo ankstyvoji, arba karinė, monarchija, turinti visus jai būdingus požymius, kaip antai: diarchija, ankstyvasis feodalizmas – ankstyvieji dvarai, Lietuvoje vadinti „kiemais“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Valdant Ldk Gediminui susiformavo ankstyvoji, arba karinė, monarchija, turinti visus jai būdingus požymius, kaip antai: diarchija, ankstyvasis feodaliz- mas – ankstyvieji dvarai, Lietuvoje vadinti „kiemais“. Lietuva tuo metu jau turėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro civilizacijos ištakos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |