Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
7 teiginiai7 įrašai11 ryšių
Vikipedijos įžanga
Vladimiras (rus. Владимир) – Rusijos miestas prie Kliazmos upės, 200 km į rytus nuo Maskvos, srities sostinė. Priklauso Rusijos aukso žiedui. 1992 m. Vladimiro Uspenijės (Švč. Dievo Motinos Užgimimo) ir Šv. Dimitrijaus soborai bei Aukso vartai, kartu su dar penkiais objektais Vladimiro srityje, buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Vladimiras – viduramžių Volynijos miestas ir pilis, minima kaip kunigaikščio Vladimiro sostinė. 1316 m. rugpjūčio 10 d. ir 1335 m. lapkričio 1 d. čia buvo išduoti bei aktuoti dokumentai, rodantys vietovės administracinę reikšmę. Gedimino žygio metu Vladimiras buvo apsuptas, tačiau pilies įgula ir miestiečiai atkakliai gynėsi, laukdami pagalbos. Vėliau, po Liubarto mirties, Volinijoje įsitvirtinęs Vytautas užvaldė dvi svarbiausias pilis – Lucką ir Vladimirą. Todėl Vladimiras iškyla kaip strategiškai svarbi Volynijos tvirtovė, aplink kurią susidūrė Lietuvos valdovų kariniai siekiai ir vietos valdžios gynyba.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| Paskirtis |
|
| |
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
Volinijoje Vytautas užvaldė dvi svarbiausias pilis: Lucką ir Vladimirą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas užvaldė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.
Gediminas pirmąjį smūgį nukreipė į Volynės pasienį ir apsupo Vladimirą, kunigaikščio Vladimiro sostinę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Pirmąjį smūgį jis nukreipė į Volynės pasienį: apsupo Vladimirą, kunigaikščio Vladimiro sostinę. Pilį ir miestą atkakliai puolė iš visų pusių, vis dėlto miestiečiai atrėmė puolimą, vildamiesi, jog neužtruks parama. Tuo metu su savo krašto kariuomene ir atėjusiais į pagalbą skitais atvyko Vladimiras, ketindamas nuvaryti priešą nuo sienų.
Visų pirma, įėjęs į Volynijos kraš tą, pilį Vladimiro apgulė, kurios įgulė, lygiai su gyventojais susinėrusi, didžiai kantriai gynės, vil damos veikios pagalbos nuo lauko ateinančios, kas ir nutiko: pats kunigaikštis Volynijos, patelkęs rim tus pulkus.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Visų pirma, įėjęs į Volynijos kraštą, pilį Vladimiro apgulė, kurios įgulė, lygiai su gyventojais susinėrusi, didžiai kantriai gynės, vildamos veikios pagalbos nuo lauko ateinančios, kas ir nutiko: pats kunigaikštis Volynijos, patelkęs rimtus pulkus totorių, traukė prieš lietuvius savo buveinės liuosuoti. Nujautęs tą, Gediminas palikinąs vietovę sukos ant ateinančių gudų, norėdamas kely susigrumti, vienok to Gediminas nebsuskubėjo bepadaryti, kaipogi gudai buvo jau pas pilį atėję, su kuriais Gediminas tuojau susirėmė mažne pačiuose Vladimiro pamūriuose. Visų pirma jotys pačios skardės, lietuviai buvo pradedą jau gurti, užvis jog totoriai nuo visų pusių jų rindą jaugė ir neleido jų visa siena ant gudų gulti.
1316 m. rugpjūčio 10 d. Lodomerijoje, Vladimire, buvo išduotas ir aktuotas dokumentas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Aktuota ir duota Lodomerijoje [Vladimire] [Viešp.] gimimo metais 1316, Sv. Lauryno dieną [10 rugpjūčio]).
Polocke sėdėjo Andrius, Brianske (prie Desnos) — Dimi tras († 1399), Černihove — Konstantinas, Kijeve — Vladimiras († 1398), Ratne (Pripetės aukštupyje)—Teodoras († 1394).
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pasodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus. Jie visi buvo priėmę graikų tikėjimą. Polocke sėdėjo Andrius, Brianske (prie Desnos) — Dimitras († 1399), Černihove — Konstantinas, Kijeve — Vladimiras († 1398), Ratne (Pripetės aukštupyje)—Teodoras († 1394).
1335 m. lapkričio 1 d. Vladimire buvo išduotas ir aktuotas dokumentas, datuotas Vienuolikos tūkstančių šventųjų mergelių diena.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Duota ir aktuota Vladimire, Viešpaties apsireiškimo metais tūkstantis trys šimtai trisdešimt penktais per lapkričio kalendas Vienuolikos tūkstančių šventųjų mergelių dieną).
Vladimiras buvo Volynės srities miestas ir Volynės kunigaikštystės sostinė, esanti apie 120 km į pietus nuo Bresto.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Vladimiras — UTSR Volynės sr. miestas. Volynės kunigaikštystės sostinė (apie 120 km i pietus nuo Bresto). Nuo XIV a. vidurio iki 1569 m. buvo LDK sudėtyje- Tautvilos ir Edlvydo pabėgimas | Volynę datuojamas 1248— 1249 m. Plačiau žr. Lietuvių karas su kryžiuočiais, V„ 1964, p. 137— 142. 9 Kalbama apie Tautvilos seserį. 10 Volkovyskas — BTSR miestas (prie aukštutinio Nemuno intako Volkovljos. apie 170 km Į pietus nuo Vilniaus, buvusioje jotvingių žemėje). XII a. buvo rusų Naugarduko kunigaikštystės sudėtyje
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 1 |