Trakų pilis yra pilis, minima XIV amžiaus karinių veiksmų ir valdovų istorijos kontekste. Skirgaila ją pasirinko nuolatine savo buveine ir išvykdavo iš jos į mūšius su Prūsijos ordinu arba malšinti Baltojoje Rusioje maištaujančių kunigaikščių. Pilis buvo susijusi ir su besikeičiančia karyba: vokiečiai, imdami Trakų pilį, išmėgino patrankas. Vėliau Jogaila iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino gavo keletą patrankų, anksčiau naudotų puolant pilį, ir 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Šie duomenys atskleidžia Trakų pilį kaip svarbią valdovo rezidenciją bei karinį objektą, tačiau nepateikia pakankamai informacijos apie jos pastatymo laiką, tikslią vietą ar architektūrą.
per Velykų šventes atakavęs Jurbarko pilį, pasinaudodamas patrankų baterija. Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokiečių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną.
Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokiečių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo karuose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.
Po to karalius, spiriamas karalystės reikalų, greitai išskubėjo į Lenkiją, Vilnių palikęs. Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skirgailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikščiais.
Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skirgailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikščiais. Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 metais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Trocensis, bet niekur nėra Dux Lithuaniae.
Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokiečių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo karuose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.
Dabartinė Vilnelės ir Vilijos santakos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kalną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos. 5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiškės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vienas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vilnios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką.
Dabartinė Vilnelės ir Vilijos santakos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kalną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos. 5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiškės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vienas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vilnios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką.