Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
13 teiginių12 įrašų10 ryšių
Vikipedijos įžanga
Silezija (szl. Ślůnsk, lenk. Śląsk, vok. Schlesien, ček. Slezsko) – regionas Vidurio Europoje, esantis Lenkijos pietvakariuose ir Čekijos šiaurėje. Aukštutinė Silezija (pietų Lenkijoje) yra svarbus pramoninis regionas. Pagrindiniai regiono miestai: Bytomas, Glivicai, Katovicai, Legnica, Opolė, Valbžychas, Vroclavas.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Silezija – istorijos šaltiniuose minima vieta, susijusi su Lietuvos politiniais, prekybiniais ir kultūriniais ryšiais. Vytauto laikais Vilniaus prekybos tinklas jau siekė Sileziją, o 1432 m. ypač Vroclavo gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir Vilnių su prekėmis. Silezijos kunigaikščiai dalyvavo reikšmingame susirinkime kartu su Vokietijos pasiuntiniais ir Hanzos atstovais. Regionas buvo svarbus ir žmonių judėjimui: į Vilnių atsikėlę Silezijos amatininkai kartu su kitais vokiečių meistrais tapo turtingiausiu miesto gyventojų sluoksniu. Silezija minima ir kariniuose bei dinastiniuose įvykiuose: ties Byčina Maksimilijonas pralaimėjo mūšį ir pateko į nelaisvę, o Glogovo kunigaikštis Žygimantas iš Silezijos atvyko į Vilnių kaip mirusio karaliaus brolis.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Ki tame savo laiške Švitrigaila prašo garantijų Hansui (Janui) Tscheizui ir jo svainiui Mikalojui Sachsei, taip pat savo dvariškiams, su reikalais vykstantiems į Sileziją. Žr.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
|
Patikrinti teiginiai
1432 m. Silezijos, ypač Vroclavo, gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir Vilnių su prekėmis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis Bomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdansku8. Silezijos, o ypač Vroclavo (1432 m.) gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir į Vilnių su savo prekėmis, o turtingiausi Silezijos didikai viešėdavo didžiojo kunigaikščio dvare9.
Į Vilnių atvyko nemažai amatininkų iš Vokietijos, įskaitant Saksoniją, Sileziją, Liubeką ir kitus Hanzos miestus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lietuvos valdovas įsikurdino Žemutinės pilies teritorijoje, aplink įgyvendino savo dvariškius bei tarnus, žinoma, dar reikėtų pridurti ir nemažai paimtų į nelaisvę lenkų bei rusinu. Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščionys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatininkų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Hanzos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie pasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Gedimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius.
Į Vilnių atvykę amatininkai iš Silezijos ir kitų Vokietijos žemių tapo turtingiausiu miesto gyventojų sluoksniu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lietuvos valdovas įsikurdino Žemutinės pilies teritorijoje, aplink įgyvendino savo dvariškius bei tarnus, žinoma, dar reikėtų pridurti ir nemažai paimtų į nelaisvę lenkų bei rusinu. Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščionys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatininkų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Hanzos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie pasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Gedimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius.
Silezijoje, ties Byčina, Maksimilijonas pralaimėjo mūšį, pateko į Zamoiskio nelaisvę ir atsisakė sosto.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Maksimilijonas dar bandė kariauti, bet karūnacinio seimo metu Silezijoj (ties Byčina) pralaimėjo mūšį, pateko Zamoiskiui į nelaisvę ir buvo priverstas atsisakyti nuo sosto.
Silezijos kunigaikščiai buvo tarp susirinkimo dalyvių kartu su Vokietijos pasiuntiniais ir Hanzos atstovais.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Atvyko Jogaila su savo šimtais palydovų, Romos ciesorius Zigmantas su savo žmona Barbora Cyleikaite, Jogailos antrosios žmonos giminiete, — lydimi daugelio savo baronų; ir pats Vytautas su gausybe savo lėnininkų pasiuntinių, didikų ir kunigaikščių. Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d.
Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.
Į Vilnių atvykęs Žygimantas buvo Silezijos Glogovo kunigaikštis ir mirusio karaliaus brolis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau netrukus į Vilnių atvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio karaliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai grėsusio pilietinio karo. Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lietuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.