Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.
1432 m. Silezijos, ypač Vroclavo, gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir Vilnių su prekėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 229
Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis Bomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdansku8. Silezijos, o ypač Vroclavo (1432 m.) gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir į Vilnių su savo prekėmis, o turtingiausi Silezijos didikai viešėdavo didžiojo kunigaikščio dvare9.
1432 m. Silezijos, ypač Vroclavo, gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir Vilnių su savo prekėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 229
Silezijos, o ypač Vroclavo (1432 m.) gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir į Vilnių su savo prekėmis, o turtingiausi Silezijos didikai viešėdavo didžiojo kunigaikščio dvare9. Prekybos sutartis su Pskovu, kaip ir prieš metus sudarytoji su Naugardu, buvo patvirtinta Vilniuje ir, ano gą poną Fridrichą fon Bebirsteyną, priėmiau į savo dvariškių būrį ir kaip malonų patikėtinį", bei prašo, kad panašią paslaugą padarytų to paties svečio broliui Prūsijoje.
Silezijoje, ties Byčina, Maksimilijonas pralaimėjo mūšį, pateko į Zamoiskio nelaisvę ir atsisakė sosto.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 309
Maksimilijonas dar bandė kariauti, bet karūnacinio seimo metu Silezijoj (ties Byčina) pralaimėjo mūšį, pateko Zamoiskiui į nelaisvę ir buvo priverstas atsisakyti nuo sosto.
Silezijos kunigaikščiai buvo tarp susirinkimo dalyvių kartu su Vokietijos pasiuntiniais ir Hanzos atstovais.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Atvyko Jogaila su savo šimtais palydovų, Romos ciesorius Zigmantas su savo žmona Barbora Cyleikaite, Jogailos antrosios žmonos giminiete, — lydimi daugelio savo baronų; ir pats Vytautas su gausybe savo lėnininkų pasiuntinių, didikų ir kunigaikščių. Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d.
Švitrigaila prašė garantijų Hansui Tscheizui, jo svainiui Mikalojui Sachsei ir dvariškiams, vykusiems su reikalais į Sileziją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 229
Kitame savo laiške Švitrigaila prašo garantijų Hansui (Janui) Tscheizui ir jo svainiui Mikalojui Sachsei, taip pat savo dvariškiams, su reikalais vykstantiems į Sileziją. Žr.
Švitrigaila prašė garantijų Hansui Tscheizui, jo svainiui Mikalojui Sachsei ir dvariškiams, vykusiems į Sileziją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 229
Kitame savo laiške Švitrigaila prašo garantijų Hansui (Janui) Tscheizui ir jo svainiui Mikalojui Sachsei, taip pat savo dvariškiams, su reikalais vykstantiems į Sileziją. Žr.
Į Vilnių atvyko nemažai amatininkų iš Vokietijos, įskaitant Saksoniją, Sileziją, Liubeką ir kitus Hanzos miestus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39
Lietuvos valdovas įsikurdino Žemutinės pilies teritorijoje, aplink įgyvendino savo dvariškius bei tarnus, žinoma, dar reikėtų pridurti ir nemažai paimtų į nelaisvę lenkų bei rusinu. Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščionys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatininkų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Hanzos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie pasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Gedimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius.
Į Vilnių atvykęs Žygimantas buvo Silezijos Glogovo kunigaikštis ir mirusio karaliaus brolis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 251
Tačiau netrukus į Vilnių atvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio karaliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai grėsusio pilietinio karo. Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lietuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.
Į Vilnių atvykę amatininkai iš Silezijos ir kitų Vokietijos žemių tapo turtingiausiu miesto gyventojų sluoksniu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39
Lietuvos valdovas įsikurdino Žemutinės pilies teritorijoje, aplink įgyvendino savo dvariškius bei tarnus, žinoma, dar reikėtų pridurti ir nemažai paimtų į nelaisvę lenkų bei rusinu. Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščionys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatininkų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Hanzos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie pasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Gedimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius.
Narbutas minėjo Sileziją tarp vietų, kur randama pavienių gintaro gabalų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 148
Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plinijaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakojimą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neatskirtos nuo medžių žievės1. 152 Pavienių gintaro gabalų randama beveik visur: Lietuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje, Halės žemės anglių kasyklose, taip pat Danijos pakrantėse, nemažai gabalų išmesdavo Švedijos ežeras Maeleras. Kai kuriose Japonijos salose turėtų būti gintaro, nes tenykščiai gyventojai žino, iš ko jis atsiranda2.
Ir karalius Jiržis paruošė savo kariuomenę iš Čeki jos, ir iš Silezijos, ir iš visų savo žemių.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 137
Ir karalius Jiržis paruošė savo kariuomenę iš Čekijos, ir iš Silezijos, ir iš visų savo žemių.
Iš sekan čio— beveik 40 metų — laikotarpio (iki 1492 m.) By chovco kronikoje beveik nėra nė vieno platesnio pa sakojimo iš pačios Lietuvos valstybės vidaus gyveni mo, o kalbama apie tolimus Lenkijos pasienius — Prū siją, Sileziją, Moldaviją, Juodosios jūros.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 16
Iš sekančio— beveik 40 metų — laikotarpio (iki 1492 m.) Bychovco kronikoje beveik nėra nė vieno platesnio pasakojimo iš pačios Lietuvos valstybės vidaus gyvenimo, o kalbama apie tolimus Lenkijos pasienius — Prūsiją, Sileziją, Moldaviją, Juodosios jūros pakraščius.