Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Anų laikų\nVilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo\npasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos\nir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar\nniekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos\nreikalams, kaip tuomet.
1432 m. Silezijos, ypač Vroclavo, gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir Vilnių su prekėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 229
Valdant Švitrigailai, Vilniaus miestietis \nBomannas, tikriausiai garsus pirklys, prekiavo su Gdans\nku8. Silezijos, o ypač Vroclavo (1432 m.) gyventojai per Ordi\nno žemes atvykdavo į Lietuvą ir į Vilnių su savo prekėmis, o \nturtingiausi Silezijos didikai viešėdavo didžiojo kunigaikš\nčio dvare9.
1432 m. Silezijos, ypač Vroclavo, gyventojai per Ordino žemes atvykdavo į Lietuvą ir Vilnių su savo prekėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 229
Silezijos, o ypač Vroclavo (1432 m.) gyventojai per Ordi\nno žemes atvykdavo į Lietuvą ir į Vilnių su savo prekėmis, o\nturtingiausi Silezijos didikai viešėdavo didžiojo kunigaikš\nčio dvare9. Prekybos sutartis su Pskovu, kaip ir prieš metus\nsudarytoji su Naugardu, buvo patvirtinta Vilniuje ir, ano\ngą poną Fridrichą fon Bebirsteyną,\npriėmiau į savo dvariškių būrį ir\nkaip malonų patikėtinį\", bei prašo,\nkad panašią paslaugą padarytų to\npaties svečio broliui Prūsijoje.
Silezijoje, ties Byčina, Maksimilijonas pralaimėjo mūšį, pateko į Zamoiskio nelaisvę ir atsisakė sosto.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 309
Maksimilijonas\ndar bandė kariauti, bet karūnacinio seimo metu Silezijoj (ties\nByčina) pralaimėjo mūšį, pateko Zamoiskiui į nelaisvę ir buvo\npriverstas atsisakyti nuo sosto.
Silezijos kunigaikščiai buvo tarp susirinkimo dalyvių kartu su Vokietijos pasiuntiniais ir Hanzos atstovais.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Atvyko\nJogaila su savo šimtais palydovų, Romos ciesorius Zigmantas\nsu savo žmona Barbora Cyleikaite, Jogailos antrosios žmonos\ngiminiete, — lydimi daugelio savo baronų; ir pats Vytautas su\ngausybe savo lėnininkų pasiuntinių, didikų ir kunigaikščių.\nBuvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikš\nčiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d.
Švitrigaila prašė garantijų Hansui Tscheizui, jo svainiui Mikalojui Sachsei ir dvariškiams, vykusiems su reikalais į Sileziją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 229
Ki\ntame savo laiške Švitrigaila prašo\ngarantijų Hansui (Janui) Tscheizui ir\njo svainiui Mikalojui Sachsei, taip\npat savo dvariškiams, su reikalais\nvykstantiems į Sileziją. Žr.
Švitrigaila prašė garantijų Hansui Tscheizui, jo svainiui Mikalojui Sachsei ir dvariškiams, vykusiems į Sileziją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 229
Ki\ntame savo laiške Švitrigaila prašo\ngarantijų Hansui (Janui) Tscheizui ir\njo svainiui Mikalojui Sachsei, taip\npat savo dvariškiams, su reikalais\nvykstantiems į Sileziją. Žr.
Į Vilnių atvyko nemažai amatininkų iš Vokietijos, įskaitant Saksoniją, Sileziją, Liubeką ir kitus Hanzos miestus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39
Lietu vos valdovas įsikurdino Žemutinės pilies teritorijoje, aplink įgyvendino savo dvariškius bei tarnus, žinoma, dar reikė tų pridurti ir nemažai paimtų į nelaisvę lenkų bei rusinu. Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščio nys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatinin kų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Han zos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie pasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Ge dimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius.
Į Vilnių atvykęs Žygimantas buvo Silezijos Glogovo kunigaikštis ir mirusio karaliaus brolis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 251
Tačiau netrukus į Vilnių at\nvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio\nkaraliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai\ngrėsusio pilietinio karo.\nTrumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių,\njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.
Į Vilnių atvykę amatininkai iš Silezijos ir kitų Vokietijos žemių tapo turtingiausiu miesto gyventojų sluoksniu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39
Lietu vos valdovas įsikurdino Žemutinės pilies teritorijoje, aplink įgyvendino savo dvariškius bei tarnus, žinoma, dar reikė tų pridurti ir nemažai paimtų į nelaisvę lenkų bei rusinu. Žinodami gausią globą ir ypatingas privilegijas, o krikščio nys - garantuotą tikėjimo laisvę, atvyko nemažai amatinin kų iš Vokietijos - Saksonijos, Silezijos, Liubeko ir kitų Han zos miestų, ir kartu su Rusios bei Livonijos pirkliais jie pasidarė turtingiausias Vilniaus gyventojų sluoksnis. Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Ge dimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius.
Narbutas minėjo Sileziją tarp vietų, kur randama pavienių gintaro gabalų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 148
Jūra dažnai išmeta gintarą, prikibusį prie supuvusių šių medžių skiedrų, ir kartu patvirtina Plini- jaus užrašytą Kapadokijos karaliaus Archelajo pasakoji mą, kad iš Indijos atvežama gintaro žaliavos, dar neat skirtos nuo medžių žievės1. 152 Pavienių gintaro gabalų randama beveik visur: Lie tuvoje, Lenkijoje, Silezijoje, Čekijoje, Halės žemės ang lių kasyklose, taip pat Danijos pakrantėse, nemažai ga balų išmesdavo Švedijos ežeras Maeleras. Kai kuriose Ja ponijos salose turėtų būti gintaro, nes tenykščiai gyven tojai žino, iš ko jis atsiranda2.