Prancūzija

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katalikiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Prancūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų dvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Peteris Paulius Rubensas). Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

konstitucija. Taigi, LLV Konstitucija buvo antroji pasaulyje ir pirmoji Europoje, keliais mėnesiais aplenkusi Prancūzijos konstituciją. Pasauliui, net kai kuriems lietuviams ligi šiol ši konstitucija yra tik Lenkijos konstitucija, nors Lietuvos atstovai 1791 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

popiežius Jonas XXII pagrasęs ekskomunikuoti Ordiną68. Neseniai Prancūzijoje buvęs likviduotas Tamplierių ordinas, kurio pavyzdžiu susikūrė ir egzistavo Teutonų ordinas. 1307 m.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku išrinktas kadrinis kariškis Jonas Žemaitis-Vytautas (1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, kurį laiką tarnavo 2-ajame artilerijos pulke, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje), jam suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ji siekė išlaikyti Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prievartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), Kolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vatikane.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Z. Sierakausko manymu, po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją. Šiems tikslams įgyvendinti už Anykščių esančio Andrioniškio miške prie Teresboro palivarko (dabar Knebių kaimas) sukilėliai įrengė stovyklą, į kurią sutraukė didesnę dalį savo pajėgų.