Nevėžis

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Naktį lenkai priartėja prie )— Lietuvių pajėgų išdėstymas ir puolimo kryptys Lenkų pajėgų išdėstyJ mas ir puolimo kryptys = = = =a Lietuvių atsitraukimo kryptys St | me me p> Lenkų atsitraukimo kryptys a || | Kėdainių ir ketina susprogdinti tiltą per Nevėžį, tačiau 1-ojo pasienio pulko Pao, ir Kėdainių komendantūros kariai sutrukdo. Dalis lenkų šiauriau Kėdainių pereina Nevėžį ir susprogdina geležinkelį. T @ Ryteiš Kauno atvyksta kelios kuopos pastiprinimo ir šarvuotas traukinys „Gediminas“, prasideda lenkų pajėgų persekiojimas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nuo pasirašymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas). Už tai ordinas sutiko ne tik nepulti Lietuvos, bet net padėti Vytautui rytuose.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jeigu Vytautas mirtą, nepalikęs jokio įpėdinio, tai jie turėtų atitekti Ordinui. Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną. Prie šito akto Vytauto antspauda neišliko.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ordinas. Vytautas jam buvo užrašęs Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės (1398) ir Vok. Ordinas visai nesirūpino žemaičių apkrikštyti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1398 mt. Salyno sutartimi jis pats užleido Ordinui visą Žemaitiją, net iki Nevėžio^5 ). O 1400 met. net ginklu padėjo Ordinui suvaldyti ją^6 ).

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dievo Kurko garbei taip pat degė nuolat kurstoma ugnis, ypač Prūsuose, didelėje to dievo šventovėje Šventamiestyje (Szwentameste), kur dabar Heiligenbeilis, lenkiškai SwiętaSiekierka, Šventasis Kirvelis. Lietuvoje, Hartknocho nuomone, tokia ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės. 3.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Vandens kelius papildė sausumos, nusidriekiančios palei didžiąsias upes, palei Nemuną Gardino link ar į vakarus iki pirmojo Vokiečių ordino miesto Ragainės, nuo kurios suko Karaliaučiaus ir Dancigo link. Palei Nevėžį ir toliau į šiaurę, kirsdamas lietuviškąsias žemes, jau turėjo eiti vėliau šaltinių paliudytas kelias į Rygą. Tik kelias į Vilnių nutįso atokiau nuo Neries per Žiežmarius ir Trakus.