Vieta

Nevėžis

9 teiginiai11 įrašų9 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Nevėžis – vidurio Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas. Prasideda netoli Grybulių Anykščių raj., 6 km į pietryčius nuo Troškūnų, Paraisčių durpyne. Teka į šiaurės vakarus pro Raguvą, per Panevėžį, žemiau Berčiūnų pasuka į pietus ir vingiuoja Nevėžio žemuma pro Naujamiestį, Krekenavą (Panevėžio rajonas), per Kėdainius, pro Babtus. Ties Kėdainiais upė kerta Šiaulių-Jonavos geležinkelį. Įteka į Nemuną 199 km nuo jo žiočių, ties Raudondvariu (Kauno raj.), kur nutiestas Raudondvario tiltas.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Nevėžis yra upė, istoriniuose šaltiniuose minima kaip svarbi riba, siejama su Žemaitijos politiniu statusu ir kariniais įvykiais. 1398 m. Vytautas Ordinui užrašė Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės, o Salyno sutartimi – visą Žemaitiją iki šios ribos. Ši sutartis reiškė, kad Vytautas sutiko užleisti Ordinui Žemaičius iki Nevėžio, mainais Ordinui įsipareigojant nepulti Lietuvos ir padėti Vytautui rytuose. Nevėžis taip pat minimas kaip vieta, anapus kurios žemaičių kariuomenė sustojo, ketindama kautis su didžiuoju kunigaikščiu Kazimieru. Vėlesniame pasakojime, perteikiančiame Hartknocho nuomonę, prie Nevėžio upės galėjo būti kurstoma nuolatinė ugnis dievo Kurko garbei.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

GalminasGetautasKlausigailaVasibutasVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Kryžiuočių ordinasŽemaičiaiLietuvaPskovasNevėžis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožai
  • upė
  • Šaltiniuose Nevėžis tiesiogiai įvardijamas kaip upė; 1398 m. jis nurodomas kaip riba, iki kurios buvo užleista Žemaitija, o Hartknochas, perteikiamas T. Narbuto, teigė, kad prie Nevėžio upės galėjo degti ugnis. Laikotarpiai ir vertinimas išlaikyti pagal šaltinius.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Prie Kėdainių lenkai ketino susprogdinti tiltą per Nevėžį, bet 1-ojo pasienio pulko ir Kėdainių komendantūros kariai sutrukdė.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Naktį lenkai priartėja prie )— Lietuvių pajėgų išdėstymas ir puolimo kryptys Lenkų pajėgų išdėstyJ mas ir puolimo kryptys = = = =a Lietuvių atsitraukimo kryptys St | me me p> Lenkų atsitraukimo kryptys a || | Kėdainių ir ketina susprogdinti tiltą per Nevėžį, tačiau 1-ojo pasienio pulko Pao, ir Kėdainių komendantūros kariai sutrukdo. Dalis lenkų šiauriau Kėdainių pereina Nevėžį ir susprogdina geležinkelį. T @ Ryteiš Kauno atvyksta kelios kuopos pastiprinimo ir šarvuotas traukinys „Gediminas“, prasideda lenkų pajėgų persekiojimas.
t-002vidutinis

Salyno sutartimi Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nuo pasirašymo vietos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas). Už tai ordinas sutiko ne tik nepulti Lietuvos, bet net padėti Vytautui rytuose.
t-003vidutinis

Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jeigu Vytautas mirtą, nepalikęs jokio įpėdinio, tai jie turėtų atitekti Ordinui. Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną. Prie šito akto Vytauto antspauda neišliko.
t-004vidutinis

1398 m. Vytautas užrašė Ordinui Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ordinas. Vytautas jam buvo užrašęs Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės (1398) ir Vok. Ordinas visai nesirūpino žemaičių apkrikštyti.
t-005vidutinis

1398 m. Salyno sutartimi Vytautas užleido Ordinui visą Žemaitiją iki Nevėžio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1398 mt. Salyno sutartimi jis pats užleido Ordinui visą Žemaitiją, net iki Nevėžio^5 ). O 1400 met. net ginklu padėjo Ordinui suvaldyti ją^6 ).
t-007vidutinis

Narbutas perteikia Hartknocho nuomonę, kad Lietuvoje Kurko garbei kurstoma ugnis turėjusi degti prie Nevėžio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dievo Kurko garbei taip pat degė nuolat kurstoma ugnis, ypač Prūsuose, didelėje to dievo šventovėje Šventamiestyje (Szwentameste), kur dabar Heiligenbeilis, lenkiškai SwiętaSiekierka, Šventasis Kirvelis. Lietuvoje, Hartknocho nuomone, tokia ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės. 3.
t-008vidutinis

Palei Nevėžį ir toliau į šiaurę, kirsdamas lietuviškąsias žemes, jau turėjo eiti vėliau šaltinių paliudytas kelias į Rygą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Vandens kelius papildė sausumos, nusidriekiančios palei didžiąsias upes, palei Nemuną Gardino link ar į vakarus iki pirmojo Vokiečių ordino miesto Ragainės, nuo kurios suko Karaliaučiaus ir Dancigo link. Palei Nevėžį ir toliau į šiaurę, kirsdamas lietuviškąsias žemes, jau turėjo eiti vėliau šaltinių paliudytas kelias į Rygą. Tik kelias į Vilnių nutįso atokiau nuo Neries per Žiežmarius ir Trakus.
Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—33
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—22
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—12
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—12