Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Karšuva

6 teiginiai10 įrašų14 ryšių

Vikipedijos įžanga

Karšuva (lot. Carsovia, terra Carsoviae, vok. Karschow) – iki XIV a. I pusės kaip atskiras LDK administracinis-teritorinis vienetas egzistavusi buvusi žemaičių genties žemė (sritinė kunigaikštystė; nepainioti su XII/XIII−XVIII a. gyvavusiu Karšuvos valsčiumi) ir kartu – XII−XIII a. sulietuvėjusių Žemaičių aukštumos senkapių kultūros nešėjų palikuonių gyventa LDK etnokultūrinė sritis.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Tada priešais Jurbarką žemaičiai pasistatė savo pilį — Karšuvą. Jurbarką žemaičiai pasistatė savo pilį — Karšuvą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Burchardas iš HornhauzenoKonradasKryžiuočių ordinasŽemaičiaiKaršuvos sritisKaršuvos žemėKuršasPutvėŠvento Jurgio pilis (pilis, XIII a.)Karšuva

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožai
  • Karšuvos sritis apėmė beveik visą Jūros baseiną.
  • XIV a.; Zenonas Ivinskis, „Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties“ (1978).
AplinkaŠaltinių nesutarimas
  • Karšuvos sritis tapo negyvenama dykra.
  • Karšuvos žemė buvo taip nusiaubta, kad gyventojai su visu turtu išsikėlė į Lietuvą.
  • XIV a.; Zenono Ivinskio aprašymas.
  • Žemaitijoje vykusių kryžiuočių antpuolių laikotarpiu; Alberto Vijūko-Kojelavičiaus aprašymas, „Lietuvos istorija“ (1989).
Infrastruktūra
  • Karšuvos srityje buvo pilys Skronaičiai ir Bebirvaičiai; riteriai jas sudegino.
  • 1307 m. ir tų pačių metų rudenį, pasak Zenono Ivinskio; pilys vėliau sunaikintos gaisro.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

1303 m. žiemą magistras brolis Konradas su didele kariuomene įsiveržė į Karšuvos žemę ir sudegino visus pastatus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

285 (278). Apie Karšuvos žemės nusiaubimą Tų 1303 metų žiemą555 brolis Konradas, magistras, su didžiule kariuomene įsiveržė į Karšuvos žemę; kadangi vedliai žygio metu išsimušė iš kelio, netikėliai suskubo pabėgti į saugias vietas. Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa, sudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse.
t-003vidutinis

Karšuva buvo po du ar tris kartus teriota per Ordino žygius prieš Žemaičių sodybas ir pilis.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Nesisekė tada lietuviams ir Karšuvos srityje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nesisekė tada lietuviams ir Karšuvos srityje. Kai karšuviai «su didele kariuomene » išžygiavo prieš Klaipėdos pilį, Ragainės komtūro riteriai 1307 nuteriojo Karšuvą. Tą pat rudenį karšuviai, esą «matydami, jog nebeįstengs ilgiau priešintis broliams, pasitraukė ir paliko dvi savo pilis Skronaičius (Scroneyte) ir Bebirvaičius (Biverwate) », kurias riteriai sudegino^14.
t-005vidutinis

Kurše sudeginus Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau į Prūsiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

105 ## Puslapis 104 bėgti; Saksonijos riteris Gebhardas, pavijęs to būrio paskutinę eilę, kalaviju nukirto vienam raiteliui galvą, tačiau lavonas be galvos bėgo kaip bėgęs nė nesusvyravęs daugelį varstų, nesitraukdamas iš bėgančiųjų rikiuotės ir nenukrisdamas nuo žirgo. Sudeginus po to Kurše Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau — į Prūsiją. Tenai, nusiaubus Sembą, buvo apsuptas Karaliaučiaus miestas, čekų karaliaus Otokaro visai neseniai įkurtas.
t-006vidutinis

Kryžiuočiai taip nusiaubė Karšuvos žemę Žemaitijoje, kad jos gyventojai su visu turtu turėjo išsikelti į Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Sutelktu būriu užgriuvę iš pasalų nieko nenujaučiančius, beveik visus išžudė. Vėliau, ir tais pačiais, ir kitais metais, kryžiuočiai taip nusiaubė Žemaitijoje Karšuvos žemę, kad gyventojai, nematydami išeities, turėjo su visu turtu išsikelti į Lietuvą. Netekusios tuo būdu gynėjų Skronaitės ir Bibervaitės pilys buvo priešo ir liepsnų sunaikintos, o truputį anksčiau Pūtvės pilį išdavė jos seniūnas Spūdas.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo pastatyta:
Burchardas iš Hornhauzeno
buvo puolamas:
KonradasKryžiuočių ordinas
buvo žygio kryptis:
Konradas
buvo ginama:
Žemaičiai
priklausė:
Kuršas
turėjo priklausinį:
Karšuvos sritisKaršuvos žemėPutvėŠvento Jurgio pilis
Kryžiuočių ordinas puolė ←:
Kryžiuočių ordinas
Puolė Karšuvą:
Kryžiuočių ordinas
Putvė priklausė ←:
Putvė
Puslapio nuorodos:
Kryžiuočių ordinas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—33
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—24
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—12