Vieta

Karšuva

6 teiginiai10 įrašų14 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 teiginių

t-001vidutinis

XIV a. Karšuvos sritis, apėmusi beveik visą Jūros baseiną, tapo negyvenama dykra.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 226

XIV amž. Karšuvos sritis (beveik visas Jūros baseinas) tapo negyvenama dykra. 1311 ordinas turėjo vėl laikinų pasisekimų.

t-002aukstas

1303 m. žiemą magistras brolis Konradas su didele kariuomene įsiveržė į Karšuvos žemę ir sudegino visus pastatus.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 198

285 (278). Apie Karšuvos žemės nusiaubimą Tų 1303 metų žiemą555 brolis Konradas, magistras, su didžiule kariuomene įsiveržė į Karšuvos žemę; kadangi vedliai žygio metu išsimušė iš kelio, netikėliai suskubo pabėgti į saugias vietas. Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa, sudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse.

t-003vidutinis

Karšuva buvo po du ar tris kartus teriota per Ordino žygius prieš Žemaičių sodybas ir pilis.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 225

Po du — tris kartus buvo teriota Pograuda, Karšuva, atakuotos pilys Bisena, Junigėda, Putvė (« Putenicka ») ir Aukaimis (abi Karšuvos srityje). Žemaičiai užsispyrę gynėsi, bet karo laimė įvairavo, kai priešui talkon ateidavo ir koks lietuvių pilių gynėjų išdavimas.

t-004vidutinis

Nesisekė tada lietuviams ir Karšuvos srityje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 226

Nesisekė tada lietuviams ir Karšuvos srityje. Kai karšuviai «su didele kariuomene » išžygiavo prieš Klaipėdos pilį, Ragainės komtūro riteriai 1307 nuteriojo Karšuvą. Tą pat rudenį karšuviai, esą «matydami, jog nebeįstengs ilgiau priešintis broliams, pasitraukė ir paliko dvi savo pilis Skronaičius (Scroneyte) ir Bebirvaičius (Biverwate) », kurias riteriai sudegino^14.

t-005vidutinis

Kurše sudeginus Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau į Prūsiją.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 104

105 ## Puslapis 104 bėgti; Saksonijos riteris Gebhardas, pavijęs to būrio paskutinę eilę, kalaviju nukirto vienam raiteliui galvą, tačiau lavonas be galvos bėgo kaip bėgęs nė nesusvyravęs daugelį varstų, nesitraukdamas iš bėgančiųjų rikiuotės ir nenukrisdamas nuo žirgo. Sudeginus po to Kurše Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau — į Prūsiją. Tenai, nusiaubus Sembą, buvo apsuptas Karaliaučiaus miestas, čekų karaliaus Otokaro visai neseniai įkurtas.

t-006vidutinis

Kryžiuočiai taip nusiaubė Karšuvos žemę Žemaitijoje, kad jos gyventojai su visu turtu turėjo išsikelti į Lietuvą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 185

Sutelktu būriu užgriuvę iš pasalų nieko nenujaučiančius, beveik visus išžudė. Vėliau, ir tais pačiais, ir kitais metais, kryžiuočiai taip nusiaubė Žemaitijoje Karšuvos žemę, kad gyventojai, nematydami išeities, turėjo su visu turtu išsikelti į Lietuvą. Netekusios tuo būdu gynėjų Skronaitės ir Bibervaitės pilys buvo priešo ir liepsnų sunaikintos, o truputį anksčiau Pūtvės pilį išdavė jos seniūnas Spūdas.