Karšuvos žemė

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad turėdamas kuo tiksliausių žinių apie vieną ir kitą žemę, be to, dėl lipšnaus būdo vienodai vieniems ir kitiems malonus, jis patvarkė, kad, lygiomis dalimis panaudojant Livonijos ir Prūsijos brolių lėšas ir darbą, Karšuvos žemėje343, ant švento Jurgio. Dusburgietis teigia, kad 343 Karšuvos (D.— terra Carsovie) žemė pietvakarių Žemaitijoje pietuose apie Nemuno—Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva (apie Sešuvies—Jūros santaką), vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius su dab.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad turėdamas kuo tiksliausių žinių apie vieną ir kitą žemę, be to, dėl lipšnaus būdo vienodai vieniems ir kitiems malonus, jis patvarkė, kad, lygiomis dalimis panaudojant Livonijos ir Prūsijos brolių lėšas ir darbą, Karšuvos žemėje343, ant švento Jurgio.		c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad 343 Karšuvos (D.— terra Carsovie) žemė pietvakarių Žemaitijoje pietuose apie Nemuno—Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva (apie Sešuvies—Jūros santaką), vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius su dab.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad turėdamas kuo tiksliausių žinių apie vieną ir kitą žemę, be to, dėl lipšnaus būdo vienodai vieniems ir kitiems malonus, jis patvarkė, kad, lygiomis dalimis panaudojant Livonijos ir Prūsijos brolių lėšas ir darbą, Karšuvos žemėje343, ant švento Jurgio.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Turėdamas kuo tiksliausių žinių apie vieną ir kitą žemę, be to, dėl lipšnaus būdo vienodai vieniems ir kitiems malonus, jis patvarkė, kad, lygiomis dalimis panaudojant Livonijos ir Prūsijos brolių lėšas ir darbą, Karšuvos žemėje343, ant švento Jurgio kalno344, 1259 viešpaties metais būtų pastatyta pilis, kuri tada buvo itin reikalinga krikščionių tikėjimui plėsti. Pastačius šią pilį, jai saugoti ten buvo palikta Prūsijos ir Livonijos brolių bei ginklanešių įgula, sudaryta iš vyrų, tinkamai parinktų ir įgudusių kovoti.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad 343 Karšuvos (D.— terra Carsovie) žemė pietvakarių Žemaitijoje pietuose apie Nemuno—Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva (apie Sešuvies—Jūros santaką), vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius su dab.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

343 Karšuvos (D.— terra Carsovie) žemė pietvakarių Žemaitijoje pietuose apie Nemuno—Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva (apie Sešuvies—Jūros santaką), vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius su dab. Šilale, rytuose ėjo iki Šaltuonos aukštupio (SZM, p.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai