Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Jurbarkas

16 teiginių17 įrašų7 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Jurbarkas – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, istorinėje Karšuvos žemėje. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas. Nuo 1907 m. veikia katalikų Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia, nuo 2014 m. – Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia, stovi buvusi Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė (nuo 1865 m.) ir Vytauto Didžiojo paminklas (pastatytas 1930 m. (skulptorius Vincas Grybas), restauruotas 1989 m.). Mieste yra kultūros centras, paštas (LT-74001), krašto istorijos muziejus (Jurbarko dvaro teritorijoje), Vinco Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), turizmo ir verslo informacijos centras, Jurbarko ligoninė, Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Stūkso Jurbarko piliakalnis.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Jurbarkas – istorinė vieta prie Nemuno, ilgainiui tapusi svarbiu gynybos, prekybos ir administraciniu centru. 1259 m. prie Nemuno buvo pastatyta Jurbarko pilis, kurios žemaičiai neįstengė išgriauti, o prie miesto dar būta senos pilies griuvėsių. Jurbarko apylinkės buvo susijusios su reikšmingais karo žygiais: Gediminas tarp Jurbarko ir Kauno buvo įrengęs stovyklą, o Kęstutis puolė vietos pilį, griovė jos mūrus mašinomis ir šaudė iš patrankų paraku. 1613 m. Jurbarko muitinės knyga išsamiau aprašė vežamas prekes, liudydama vietos vaidmenį prekyboje, o Jurbarkas buvo priskirtas miestams, mokėjusiems po 30 kapų grašių. XIX a. vieta išsiskyrė ir visuomeniniu gyvenimu: 1858 m. klebonas M. Kirvelis paskatino savo parapiją visiškai atsisakyti degtinės.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Gediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)Kęstutis (vakarų pasienio valdovas,XIV–XV a.)Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Kryžiuočių ordinasJurbarkas
Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kije- vas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gar- dinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) · c-184951

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Jurbarko pilis buvo pastatyta Nemuno pakrantėje.
  • A. Šapoka (red.), „Lietuvos istorija“ (1936 m.); aprašomi 1259 m. įvykiai.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Jurbarke buvo pilis, kuri vėliau buvo sugriauta.
  • Prie Jurbarko buvo labai senos pilies griuvėsiai.
  • A. Šapoka (red.), „Lietuvos istorija“ (1936 m.); po Durbės pralaimėjimo pilis buvo sugriauta.
  • Teodoras Narbutas, „Lietuvių tautos istorija“, t. 2 (1995 m.); aprašoma vietovė prie miesto.
Paskirtis
  • Jurbarke veikė muitinė, kurios 1613 m. knygoje buvo pateikiami vežamų prekių aprašai.
  • Zigmantas Kiaupa, „Kauno istorija. I tomas“ (2010 m.); aprašomi 1613 m. laivybos sezono dokumentai.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-012vidutinis

Prieš Velykas Kęstutis su kariauna puolė Jurbarko pilį, griovė jos mūrus mašinomis ir iš patrankų šaudė paraku.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Prieš pat Velykas Kęstutis vėl pats su kariauna išsiruošė į Jurbarką, norėdamas užimti tenykštę pilį. Puolė ją, griovė mūrus mašinomis, iš kelių patrankų šaudė paraku1 2. Tačiau gynybai vadovavęs komtūras Jonas Meldingenas ir narsus riteris Jonas Pfirtas davė smarkų atkirtį ir užtęsė 1 Wigand. - Ap. Voigt. - B. V. - S. 367. 2 Pirmasis istorijoje paminėjimas apie lietuvių panaudotą šaunamąjį ginklą. Parako išradimas visų pirma priskiriamas kinams - sakoma, kad iš jų nusižiūrėjo mongolai, o iš šių - arabai. Tačiau parakas buvo naudojamas tik medžioklėje, o karo srityje visiškai nežinomas. XIII amžiuje totoriai mūšyje prie Lignicos žirgus ir žmones, o Kazanės totoriai 1376 metais per Kazanės apgultį ~ rusinus gąsdino saliutais (Engel. Geschichte der Russen. - S. 247j. Regis, Ispanijos arabai pirmieji sumanė minas paraku
t-004vidutinis

1259 m. prie Nemuno buvo pastatyta Jurbarko pilis, kurios žemaičiai neįstengė išgriauti.

Įrodymai (1)
t-014vidutinis

Vytautas tuo pačiu žygio metu sudegino Jurbarką, Marienburgą, Ritersverderį, Ragainę ir Memelį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Vytautas tuo pačiu kartu degina Jurbarką, M arienburgą, Ritersverderį, Ragainę ir Memelį.
t-006vidutinis

Gediminas su kariuomene buvo įrengęs stovyklą tarp Jurbarko ir Kauno.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vis dėlto, kai, pilyje užkūrus laužą ir šitaip 7* 195 ## Puslapis 194 padavus pavojaus ženklą, kaimynai įspėti šoko ginkluotis, magistras turėjo palikti pilį ramybėje. Nebetoli su kariuomene buvo ir Gediminas, įrengęs stovyklą tarp Jurbarko ir Kauno. Tai šen, tai ten liepsnojo priešo padegti kaimai, kylantys G ed im in a s su m u ša dūmai žadino skausmą, o k ry ž iu o č iu s ir a tim a skausmas — drąsą, tačiau apiš jų Ž e m a itiją dairiam kunigaikščiui tuo tarpu daugiau rūpėjo, kieno pusėje jėgų persvara.
t-009vidutinis

1613 m. Jurbarko muitinės knyga pateikia detalesnius vežamų prekių aprašus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Ir vėl taip iki laivybos sezono pabaigos. 1613 m. Jurbarko muitinės knyga pateikia detalesnius vežamų prekių aprašus.
t-209289vidutinis

Anot vyskupo, uolus Jurbarko klebonas M. Kirvelis 1858 m. rugpjūčio 15 d. prikalbėjo savo parapiją visiškai atsisakyti degtinės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

Anot vyskupo, gerti Užnemunės lietuvių pavyzdžiu žemaičiai nustoję patys, o tai pastebėjęs uolus Jurbarko klebonas M. Kirvelis "prikalbėjo savo parapiją visiškai išsižadėti degtinės (1858 m. rugpjūčio 15 d.)"12
Visi teiginiai ir įrodymai (16 teiginiai, 17 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo apgultas:
Kęstutis
buvo kelionės vieta:
Kęstutis
buvo puolamas:
Vytautas
Kęstutis apgulė ←:
Kęstutis
Apgulė Jurbarką:
Kęstutis
Puslapio nuorodos:
GediminasKryžiuočių ordinas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—32
Lietuvių tautos istorija, t. 5—33
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—21
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—24
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—22
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—12
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—11
Klientelė Reformacijos verpetuose: Bajoro Skaševskio biografinis tyrimas—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—11