Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Dubysa

22 teiginiai18 įrašų7 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas), Gėluvą. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167,5 km nuo jo žiočių, ties Seredžiumi.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Dubysa šiame šaltinyje pasirodo kaip žygio į Žemaitiją maršruto upė, pilių juostos orientyras ir 1382 m. sutartyje apibrėžta riba.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Kryžiuočių ordinasKrėvaLietuvaDubysa

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • Dubysa turi žiotis ir žemupį; jos žemupys apibūdinamas kaip atskiriantis dyk­rą nuo toliau prasidedančių gyvenviečių.
  • Dubysos žemupio aplinkoje buvo suverstų medžių užtvara.
  • Dubysa minima kaip upė, kurios žiotyse yra sala arba salelė.
  • Dubysos baseinas apėmė dalį Žemaitijos teritorijos.
  • Dubysa turi aukštupį; šaltinyje minimas Dubysos aukštupio regionas.
  • Zenono Ivinskio aprašymas, kalbant apie laikotarpį po 1363 m. Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo.
  • Zenono Ivinskio spėjimas apie užtvarą po 1363 m.; autorius vartoja neapibrėžtą vertinimą „atrodo“ arba „veikiausiai“.
  • Šaltiniuose aprašomi 1382 m. įvykiai Dubysos žiočių saloje ir Dubysos upės salelėje.
  • Zenono Ivinskio istorinis teritorijos aprašymas.
  • Karolio Zikaro sudaryto veikalo aprašymas apie Saulės mūšio gynybos variantą.
AplinkaŠaltinių nesutarimas
  • Dubysos žemupio apylinkės po 1363 m. apibūdintos kaip dykra, kurioje nebeliko pastovių sodybų ir kaimų; ją lankė bitininkai, medžiotojai ir žvejai.
  • Prie Dubysos žiočių aprašyta graži lyguma, išsidriekusi pakrantėmis.
  • Zenono Ivinskio istorinis aprašymas apie pietvakarių Žemaitiją po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo 1363 m.
  • Alberto Vijūko-Kojelavičiaus aprašymas; tai autoriaus vertinamasis aplinkos apibūdinimas.
Paskirtis
  • Dubysa buvo naudojama kaip kelias plaukti iš Nemuno iki Aukokalnio ties dabartine Betygala.
  • 1413 m. Vytauto ir Jogailos kelionės aprašymas; šaltinis nurodo, kad jie keliavo Dubysa.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Dubysos krantuose buvo pilys, kurias Vytautas liepė atnaujinti.
  • Dubysos žiotyse, Seredžiuje, buvo atstatyta Peštvė.
  • Vytauto veiksmų aprašymas; šaltinis nenurodo konkrečių visų pilių pavadinimų.
  • Zenono Ivinskio aprašymas; Peštvė nuo XIX a. šaltinyje vadinama Palemono kalnu.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-005aukstas

Žemaitijos apaštalavimo kelionė vyko Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio ties dabartine Betygala.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tačiau Vytautas dar dvejus metus užtruko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
t-009aukstas

Žygio į Žemaitiją metu kelias Nemunu vedė iki Dubysos upės ir toliau iki Aukokalnio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.
t-017aukstas

1413 m. Vytautas ir Jogaila Nemunu keliavo iki Dubysos upės, o ja pasiekė Aukokalnį ties dabartine Betygala.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tačiau Vytautas dar dvejus metus užtruko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kunigijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
t-004vidutinis

Vytautas Dubysos žiotyse, Seredžiuje, atstatė Peštvę, nuo XIX a. žinomą Palemono kalno vardu.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2. Ordinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pastatęs prieš vokiečius ».

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti Žemaičių plotui^1. Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2.
t-001vidutinis

Vytautas liepė atnaujinti pilis Dubysos ir Nemuno krantuose ir atstatyti sudegintą Veliuoną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas, norėdamas geriau juose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujinti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve
t-002vidutinis

Dubysos žiočių saloje 1382 m. spalio 31 d. po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Kryžiuočių viršininkas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė Vytautui valdyti Naująją Marienburgo pilį prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kryžiuočių viršininkas dabar jau labiau Vytautui pasitikėdamas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė jam valdyti prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos, Naują Marienburgo pilį. Naujasis Marienburgas pasidarė Vytauto giminių bei šalininkų centras. Čia atvyko ir Vytauto jauniausias brolis Zigmantas, čia persikraustė ir Alšėnų kunigaikštis ir kiti.
Visi teiginiai ir įrodymai (22 teiginiai, 18 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo kelionės vieta:
JogailaVytautasKryžiuočių ordinas
priklausė:
Lietuva
Puslapio nuorodos:
VytautasKryžiuočių ordinasKrėva

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)—97
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—75
Lietuvių tautos istorija, t. 5—22
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—11
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—11