Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
28 teiginiai30 įrašų5 ryšiai
Naugardu (Pskovą valdė buvęs Gardino kunigaikštis Dovydas, o D. Algirdo įtaka šiaurėje siekė net Pskovo ir D.Naugardo miestų respublikas. Naugardą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Paskirtis |
|
| |
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Aplinka |
|
|
Patikrinti teiginiai
1428 m. Vytautas surengė paskutinį savo žygį į Didįjį Naugardą ir paėmė iš jo 10 000 rublių kontribuciją.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pagaliau 1428 m. Vytautas suruošė paskutinį savo žygį į tolimąjį D. Naugardą. Iš jo buvo paimta net 10.000 rublių kontribucijos.
Pskovas ir Didysis Naugardas buvo įkurti anksčiau už Vilnių ir greičiau virto tankiai gyvenamomis bei turtingesnėmis gyvenvietėmis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir neleido įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems savo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus miestiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis.
Vytautas turėjo patrankų per 1426 m. žygį į Pskovą ir 1428 m. žygį į Naugardą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet. Mykolas Brenšteinas^1 ), remdamasis įvairiomis kronikomis, mano, kad Vytauto amžiaus gale lietuvių artilerija buvo jau nemenka ir kad to amato lietuviai išmokę iš kryžiuočiu; iš jų retais atsitikimais gaudavę ir patranką.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tačiau šie, palyginti, dar nauji karo technikos pabūklai buvo tokie netobuli, kad Žalgirio mūšyje jie neturėjo jokios lemiančios reikšmės. Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet.
1449 m. Kazimieras sutiko, kad Pskovas su Didžiuoju Naugardu liktų Maskvos įtakoje, o Tverė - Lietuvos įtakoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Didysis Naugardas buvo paliktas Maskvos įtakoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
1428 m. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pasitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.000 rublių kontribucijos (1428).
Mindaugas Didžiajame Naugarde sudarė sąjungą su Aleksandru Nevskiu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Padaręs sąjungą su Aleksandru Nevskiu (Didž. Naugarde)^183 , drauge su Treniota, Mindaugas išžygiavo Livonijon ir nesėkmingai puolė Cesio (Wendeno) pilį. Prie žygio nepasisekimo prisidėjo tai, kad iš Naugardo neatėjo laiku prieš kryžiuočius žadėtoji kariuomenė.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 5 | 4 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 5 | 5 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 4 | 5 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 4 | 4 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 4 | 5 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 2 | 2 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |