Antakalnis

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Čia buvo pats miesto centras - ten, kur dabar stovi Rotušė ir Šv. Kazimiero bažnyčia; po Aukštutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jokių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o kitoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

IV, p. 400. Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas norėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žodžio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai. Antakalnis yra pavadintas arba nuo žodžių: ant-to-Kalno, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Antakalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vilija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakalnį regėtų plokštumoje, kalno papėdėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Čia buvo pats miesto centras - ten, kur dabar stovi Rotušė ir Šv. Kazimiero bažnyčia; po Aukštutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jokių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o kitoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

IV, p. 400. Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas norėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žodžio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai. Antakalnis yra pavadintas arba nuo žodžių: ant-to-Kalno, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Antakalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vilija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakalnį regėtų plokštumoje, kalno papėdėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

2do, kad tėvai jėzuitai didelę aikštę prie bažnyčios, sodą ir 4 užvažiuojamus namus, pritaikę vaistinei, spaustuvei ir mokyklai, prie kolegijos prijungė. 8tio, plytinę su žemės sklypu ir lanka Antakalnyje paėmę, jie artylleryi judicialiter pralaimėjo, kadangi, dokumentų stokodami, neturėjo kuo teisme įrodyti nuosavybę. 4to, Virogorų ežerą su žeme, miškais, lankomis tie patys tėvai jėzuitai pasisavino.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Bažnyčia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fundacija datuojama nuo Zigmanto III. Be Rūdninkų, didieji Lietuvos kunigaikščiai prie pat Vilniaus, už Antakalnio priemiesčio, turėjo miesto dvarą, vadinamą Viršupiu, o lietuviškai tai reiškia vandens paviršių. Iki šios dienos ten tebėra tvenkinių liekanų, ir vietovė išlaikė senąjį vardą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Už jų pečių tuomet jau stovėjo visa Lietuva, nes, grįždamas iš elekcinio seimo, Boguslavas Radvila mirė (netoli Karaliaučiaus), ir galingų konkurentų Pacams daugiau jau nebeliko Lietuvoje. Pacų šeimos priešaky, taigi ir visos Lietuvos politikos vadu, buvo kancleris Kristupas Pacas, — tas pats, kuris pastatė gražųjį Pažaislio vienuolyną paliai Kauną (jo brolis hetmonas Mykolas pastatė taip pat gražiausią Vilniuje barokinę šv. Petro ir Povilo -bažnyčią Antakalny).