Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Pagal padavimus Goštautas pastatydino Šv. Petro bažnyčią Antakalnyje, Strijkovskio minimos pagonių šventyklos vietoje.c-001
t-002 Antakalnio pavadinimas aiškinamas kaip kilęs iš lietuviškų žodžių „ant kalno“ arba „ant pakalnės“.c-002
t-003 Dabartinio Antakalnio užuomazgos siejamos su vienišomis trobomis palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos.c-003
t-004 Jėzuitai pralaimėjo bylą dėl Antakalnyje paimtos plytinės su žemės sklypu ir lanka, nes neturėjo nuosavybės dokumentų.c-004
t-006 Be Rūdninkų, didieji Lietuvos kunigaikščiai prie pat Vil­ niaus, už Antakalnio priemiesčio, turėjo miesto dvarą, va­ dinamą Viršupiu, o lietuviškai tai reiškia vandens paviršių.c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Pagal padavimus Goštautas pastatydino Šv. Petro bažnyčią Antakalnyje, Strijkovskio minimos pagonių šventyklos vietoje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Anot kitų padavimų, Goštautas pastaty­ dinęs Šv. Petro bažnyčią Antakalny­ je, pagonių šventyklos vietoje, kurią mini Strijkovskis (Sk. IV, 1.400).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Antakalnio pavadinimas aiškinamas kaip kilęs iš lietuviškų žodžių „ant kalno“ arba „ant pakalnės“.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Antakalnio pavadinimas, jeigu mes jį aiškintume taip, kaip to tūlas no­ rėtų, turėtų būti kilęs iš lotvniško žo­ džio ante - prieš ir collis - kalva, mat jis tarp kalnų išsidėstęs, bet vietovė, kur buvo lietuvių šventykla, turėjo būti nuo seno lietuviškai vadinama, ne lotyniškai. Antakalnis yra pava­ dintas arba nuo žodžių: ant-to-Kal- no, arba: ant-Pakalnės, pagal tai, kaip pirmasis davęs pavadinimą, Ant­ akalnį stebėjo; juk plaukiančiam Vi­ lija atrodytų esantis ant aukštumos, o stovintis ant upės kranto Antakal­ nį regėtų plokštumoje, kalno papė­ dėje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Dabartinio Antakalnio užuomazgos siejamos su vienišomis trobomis palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jo­ kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki­ toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk­ los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant­ akalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Jėzuitai pralaimėjo bylą dėl Antakalnyje paimtos plytinės su žemės sklypu ir lanka, nes neturėjo nuosavybės dokumentų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

8tio, plytinę su žemės sklypu ir lanka Antakalnyje paė­ mę, jie artylleryi judicialiter pralaimėjo, kadangi, dokumentų stokodami, neturėjo kuo teisme įrodyti nuosavybę. 4to, Virogorų ežerą su žeme, miškais, lankomis tie patys tėvai jėzuitai pasisavino.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Be Rūdninkų, didieji Lietuvos kunigaikščiai prie pat Vil­ niaus, už Antakalnio priemiesčio, turėjo miesto dvarą, va­ dinamą Viršupiu, o lietuviškai tai reiškia vandens paviršių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be Rūdninkų, didieji Lietuvos kunigaikščiai prie pat Vil­ niaus, už Antakalnio priemiesčio, turėjo miesto dvarą, va­ dinamą Viršupiu, o lietuviškai tai reiškia vandens paviršių. Iki šios dienos ten tebėra tvenkinių liekanų, ir vietovė išlai­ kė senąjį vardą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai