Istorinis įvykis

Vilniaus apgultis ir Kreivosios pilies sudeginimas

1390 m. rugsėjis-spalis

3 teiginiai3 įrašai5 ryšiai

1390 m. rugsėjį kryžiuočių, užsienio riterių ir Vytauto pajėgos apsupo Vilnių. Po puolimo sudegė Kreivoji, arba Žemutinė, pilis, o Aukštutinę pilį penkias savaites gynė Mikalojus Moskoževskis; pasakojime apgultis vaizduojama kaip sunkus smūgis Lietuvos sostinei.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Ignacas OnacevičiusAnglaiKryžiuočių ordinasLenkaididysis magistrasVilniaus apgultis ir Kreivosiospilies sudeginimas

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Mikalojus Moskoževskis penkias savaites atrėmė apgulėjų antpuolius Aukštutinės pilies gynyboje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Il KNYGA Išdidūs, pasiekę kruviną pergalę, pasitikintys savo siekių sėkme ir riteriškojo karo meno išmanymu, kryžiuočiai jau neabejojo, kad užimti Aukštutinę pilį jiems nebus sunku, tad visas pajėgas nukreipė prieš ten apgultus lenkus. Nuolatinės atakos iš tiesų smarkiai kamavo įsitvirtinusią įgulą, bet niekas neįstengė palaužti lenkų narsos ir ištvermės Moskoževskio gynybos linijose. Tas šaunus karys, išvaręs iš tvirtovės visus įtartinus žmones, juolab tuos, kurie galėjo slapčia linkti į Vytauto pusę, įstengė duoti smarkų atkirtį penkias savaites nesiliaujantiems įnirtingiems apsupusiųjų antpuoliams.
t-003vidutinis

Per 1390 m. Vilniaus apgultį žuvo daug gyventojų, miestas buvo beveik sunaikintas, Kreivoji pilis sudeginta, o Aukštutinė tvirtovė susilpninta.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ta nelaiminga apsuptis Lietuvos sostinei buvo smūgis, ilgam į atmintį įsirėžęs. Didelė dalis gyventojų žuvo per kautynes prie Žemutinės pilies, o kiti, netekę prieglobsčio ir mieste, ir aplinkinėse pilyse, kryžiuočių nuožmiai nudriokotose, išsibėgiojo po visą kraštą36. Pats miestas tiesiog visai sunaikintas, Kreivoji, arba Žemutinė, pilis, išskyrus mūrinę dalį, sudeginta; Aukštutinė tvirtovė pagaliau per daugybę išardų susilpninta; tiktai neįveikiamas Moskoževskis su dar ir Onacevičiaus pastabą, prie Hlebovičiaus Vytauto gyvenimo aprašymo.
t-54711vidutinis

1390 m. žygiui į Vilnių vadovavo Ordino maršalas Engelhardas Rabė, o į parengtį Prūsijoje atvyko savanoriai iš Anglijos ir Prancūzijos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į žygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo Rabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gulėjo pakirstas sunkios ligos. Tūkstančiui rinktinių anglų
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—33