Santrauka

Dusburgietis teigia, kad lietuviai, atrėmę ir sutriuškinę kalavijuočius šiaurėje (1229 ir 1236 m.), praėjus totorių—mongolų pavojui (1238—1242 m.), 1243 m. drauge su prūsais nusiaubė kryžiuočių agresijos atramą — Kulmo žemę ir sutriuškino priešą Renzeno mūšyje. Dusburgietis nutyli, kad Lietuvos kariuomenė dalyvavo bendroje kovoje prieš Ordiną jau pirmojo prūsų sukilimo pradžioje (1243 m.), kai buvo nusiaubta Kulmo žemė ir Ordino pajėgos sutriuškintos mūšio lauke. Dusburgietis teigia, kad šia proga jis kalba apie didžiulę prūsų ir sūduvių kariuomenę (III, 40), tuo tarpu jo šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas — nurodo „lietuvius ir prūsus“144.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Dalyviai ir vaidmenys

Nenurodyta

Eiga

Nenurodyta

Rezultatas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad lietuviai, atrėmę ir sutriuškinę kalavijuočius šiaurėje (1229 ir 1236 m.), praėjus totorių—mongolų pavojui (1238—1242 m.), 1243 m. drauge su prūsais nusiaubė kryžiuočių agresijos atramą — Kulmo žemę ir sutriuškino priešą Renzeno mūšyje.c-001
t-002 Dusburgietis nutyli, kad Lietuvos kariuomenė dalyvavo bendroje kovoje prieš Ordiną jau pirmojo prūsų sukilimo pradžioje (1243 m.), kai buvo nusiaubta Kulmo žemė ir Ordino pajėgos sutriuškintos mūšio lauke.c-002
t-003 Dusburgietis teigia, kad šia proga jis kalba apie didžiulę prūsų ir sūduvių kariuomenę (III, 40), tuo tarpu jo šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas — nurodo „lietuvius ir prūsus“144.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad lietuviai, atrėmę ir sutriuškinę kalavijuočius šiaurėje (1229 ir 1236 m.), praėjus totorių—mongolų pavojui (1238—1242 m.), 1243 m. drauge su prūsais nusiaubė kryžiuočių agresijos atramą — Kulmo žemę ir sutriuškino priešą Renzeno mūšyje.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Lietuvos ir vakarinių baltų (prūsų, jotvingių) bendradarbiavimas tapo ypač ryškus tada, kai prasidėjo kova prieš pavyslyje įsikūrusį Kryžiuočių ordiną. Lietuviai, atrėmę ir sutriuškinę kalavijuočius šiaurėje (1229 ir 1236 m.), praėjus totorių—mongolų pavojui (1238—1242 m.), 1243 m. drauge su prūsais nusiaubė kryžiuočių agresijos atramą — Kulmo žemę ir sutriuškino priešą Renzeno mūšyje. Kryžiuočiai patyrė pirmą nuo pat atsikraustymo į pavyslį tokio masto pralaimėjimą28.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Dusburgietis nutyli, kad Lietuvos kariuomenė dalyvavo bendroje kovoje prieš Ordiną jau pirmojo prūsų sukilimo pradžioje (1243 m.), kai buvo nusiaubta Kulmo žemė ir Ordino pajėgos sutriuškintos mūšio lauke.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Dusburgietis nutyli, kad Lietuvos kariuomenė dalyvavo bendroje kovoje prieš Ordiną jau pirmojo prūsų sukilimo pradžioje (1243 m.), kai buvo nusiaubta Kulmo žemė ir Ordino pajėgos sutriuškintos mūšio lauke. Šia proga jis kalba apie didžiulę prūsų ir sūduvių kariuomenę (III, 40), tuo tarpu jo šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas — nurodo „lietuvius ir prūsus“144. Šiuo atveju Dusburgietis akivaizdžiai stengiasi atsieti prūsų kovą nuo Lietuvos, jos karinių pastangų.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad šia proga jis kalba apie didžiulę prūsų ir sūduvių kariuomenę (III, 40), tuo tarpu jo šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas — nurodo „lietuvius ir prūsus“144.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šia proga jis kalba apie didžiulę prūsų ir sūduvių kariuomenę (III, 40), tuo tarpu jo šaltinis — Henriko iš Hohenlohės pranešimas — nurodo „lietuvius ir prūsus“144. Šiuo atveju Dusburgietis akivaizdžiai stengiasi atsieti prūsų kovą nuo Lietuvos, jos karinių pastangų. Dusburgiečio kronikoje nepaisoma ir kitų faktų145.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai