Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
19 teiginių15 įrašų20 ryšių
Vikipedijos įžanga
Žiemgaliai (Žemgaliai; latv. Zemgaļi; lot. Semigalli) buvo baltų gentis į pietus nuo Rygos įlankos beveik visame Lielupės-Mūšos baseine, dabartiniame Žiemgalos regione, kuris pietuose ribojosi su lietuviškomis Šiaulių ir Upytės sritimis. Pasižymėjo ilgiausiai trukusiu pasipriešinimu Kalavijuočių ir Vokiečių ordinams (1219-1290 m.).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Žiemgaliai – ankstyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkų minima gentis. 1220 m. Lietuvos ir žiemgalių kariuomenė Padauguvyje smogė kalavijuočiams, parodydama jų vaidmenį bendrame pasipriešinime katalikiškųjų vakarų kryžininkų puolimams. 1259–1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatyta stipri Dobės pilis, o po nesėkmingo bandymo užimti Tervetės pilį kryžiuočiai ją pavertė savo atramos tašku; sukilėliams talkino žemaičiai. 1263–1270 m. Livonijoje prieš kryžiuočius buvo sukilę ir žiemgaliai, o jų pavergimas užtruko iki 1290 m.; po Durbės mūšio jie atsimetė nuo Ordino ir prisidėjo prie Lietuvos. Žiemgalių kovą rėmė Traidenis, 1269–1282 m. telkęs jėgas kovai su Ordinu ir Prūsijoje, o vienam sukilimui vadovavo iki tol Ordinui tarnavęs Nameisė.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Kai kryžiuočiams nepasisekė paimti žiemgalių pilies Tervetės (į šiaurę nuo Žagarės)^164 , jie pasistatė minėtą Dobę, kurią tuoj, sukilėliams talkininkaudami, puolė žemaičiai^165. Nepasisekus pilies paimti, jie persimetė į pietus prie Georgenburgo ir, pasistatę sau pilį kaimynystėje, iš jos puldi nėjo nykstančią ir maisto trūkstančią vokiečių įgulą.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Sudėtis |
|
| |
| Struktūra |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Po Durbės mūšio žiemgaliai atsimetė nuo Ordino ir prisidėjo prie Lietuvos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Bet savo valstybės sienų jie čia toliau nepastūmėjo. Gediminas negalėjo apginti tiktai savo pretenzijų į Žiemgalą. Po Durbės mūšio žiemgaliai buvo atsimetę nuo ordino ir prisidėję prie Lietuvos.
1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatyta stipri Dobės pilis, kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.
Kryžiuočiams nepavykus paimti žiemgalių Tervetės pilies, jie pasistatė Dobę, kurią sukilėlių pusėje puolė žemaičiai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai kryžiuočiams nepasisekė paimti žiemgalių pilies Tervetės (į šiaurę nuo Žagarės)^164 , jie pasistatė minėtą Dobę, kurią tuoj, sukilėliams talkininkaudami, puolė žemaičiai^165. Nepasisekus pilies paimti, jie persimetė į pietus prie Georgenburgo ir, pasistatę sau pilį kaimynystėje, iš jos puldinėjo nykstančią ir maisto trūkstančią vokiečių įgulą.
1263-1270 m. Livonijoje prieš kryžiuočius buvo sukilę estai, kuršiai ir žiemgaliai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tuo metu, kai prūsai iš paskutiniųjų kovojo savo didžiąją kovą prieš kryžiuočius, vidaus nesutikimai Lietuvoje (1263-1270 m.) nesudarė šaliai išorinio pavojaus, juo labiau, kad ir Livonijoje buvo sukilusios tautos : estai, kuršiai, žiemgaliai. Kuršas buvo pajungtas tik po 7 metų kovos (1267 m.), o kol žiemgaliai buvo nugalėti, praėjo 30 metų (1290).
Traidenis 1269-1282 m. rėmė žiemgalius ir telkė jėgas kovai Prūsijoje.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vis dėlto Lietuva ir toliau liko pagrindinė, vadovaujanti jėga kovoje prieš Ordiną. Traidenis (1269—1282 m.), remdamas žiemgalius, telkė jėgas ir kovai Prūsijoje.
Ankstyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradėjo minėti žiemgalius.
Ankstyvaisiais Viduramžiais Vakarų metraštininkai pradeda minėti prūsus, kuršius, žiemgalius. Lietuviai, gyvenę į rytus nuo šių genčių, natūralu, į metraščius nepateko, o ir rytų baltų diferenciacijos procesas vyko vėliau.
1220 m. Lietuvos ir žiemgalių kariuomenė smogė kalavijuočiams Padauguvyje.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Taigi plačiu mastu atremiant katalikiškųjų vakarų kryžininkų puolimus dar iki kryžiuočių atsikraustymo į pavyslį, pasireiškė Lietuvos, jotvingių, prūsų bendradarbiavimas26. Tuo pačiu metu (1220 m.) Lietuvos ir žiemgalių kariuomenė smogė kalavijuočiams padauguvyje27.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.