Todėl 129S m. arkivyskupas ir rygiečiai, kovodami su ordinu, pasikvietė Į talką Vytenį.
Įrodymai (4)
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Tada vėl, Livonijoje prasidėjus vidaus karui, atsinaujino Gedimino ir rygiečių sąjunga. Kai ordinui pavyko Dauguvos žiotyse įsigyti Daugavgryvos (Dünamündės) pilį, rygiečiai ją ėmė šturmuoti (1328.VIL), o pakviesti lietuviai (1329. IX.) nuteriojo ordino valdas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Savo «atgailos rašte», vad. «Sühnenbrief», išpažindami kaltes, rygiečiai be kitko pažymėjo, kad, jiems bendradarbiaujant su pagonimis, ordinui teko patirti « nepakeliamų nuostolių, daug bėdų (muitas tribulationes) ir sunkių persekiojimų»^2.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Toks kaltinimų ordinui kartojimas yra davęs progos išvadai, jog laiškus Gedimino vardu sufabrikavę Livonijos ordino priešai — rygiečiai. Tą prielaidą palaikė ir faktas, jog patys kryžiuočiai, norėdami rygiečius suniekinti Vakarų krikščionių akyse, skelbė, jog Gedimino laiškai esą rygiečių darbas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Rygai rūpėjo Lietuvoje neišsenkami kiekiai žaliavos, ypač vaško ir kailių. Taigi vos tik Mindaugas susitaikė su Livonijos ordinu, rygiečiai išsirūpino sau (1253 m.) prekybos teisę Lietuvoje^160.