Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Katalikų Bažnyčia

23 teiginiai23 įrašai9 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Katalikų Bažnyčia (lot. Ecclesia Catholica), dar vadinama Romos Katalikų Bažnyčia (lot. Ecclesia Catholica Romana) – pagal tikinčiųjų skaičių yra didžiausia krikščionių bažnyčia pasaulyje. 2024 m. Katalikų Bažnyčiai priklausė 1,28 mlrd. žmonių (katalikų). Tai didžiausia pasaulio vieningą organizaciją turinti religija. Bažnyčiai vadovauja popiežius, t. y. Romos vyskupas (nuo 2025 m. – Leonas XIV). Katalikų bažnyčia taip pat apima 23 unitų arba Rytų apeigų bažnyčias.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Katalikų Bažnyčia – Lietuvoje veikusi religinė institucija ir bendruomenė, kurios istoriją lydėjo politiniai, kultūriniai bei religiniai iššūkiai. Vytauto laikais bandyta įsteigti atskirą Lietuvos katalikų bažnyčios provinciją, o ši politika prisidėjo prie tolesnio Lietuvos krikščionėjimo. XVI amžiuje Lietuvos katalikai ir Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius siekė užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją. Caro valdžia Bažnyčią priskyrė „lenkų pradams“, todėl jos veiklą varžė, katalikus diskriminavo ir skatino pereiti į stačiatikybę, nors tiesiogiai jos likviduoti nesiryžo. Sovietmečiu katalikybė buvo siejama su Maskvai nepaklūstančiu Vatikanu ir nepageidaujamu vakarietiškumu, o „Kronika“ tapo Katalikų Bažnyčios pasipriešinimo valdžiai simboliu.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Abraomas KulvietisAndrius AlgirdaitisGregorijus CemblakasVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Lietuvos didikaiProtestantaiVilniaus vyskupijos klierikų kolegijametropolija bažnytinė provincijametropolija bažnytinė provincijabažnytinė unija (unija)Katalikų Bažnyčia
Visa tai – Mindaugo politikos rezulta- tas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino bro- lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač impera- toriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popie- žiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) · c-107533

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Katalikų Bažnyčia turėjo organizaciją, susijusią su popiežiumi ir Europos valdovais.
  • Buvo bandyta steigti atskirą Lietuvos Katalikų Bažnyčios provinciją.
  • Mindaugas iš kunigo Kristijono gavo informaciją apie Katalikų Bažnyčios organizaciją; šaltinis tai aprašo Mindaugo politikos kontekste.
  • Tai aprašoma Vytauto bažnytinės politikos kontekste.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Lietuvos katalikai ir Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius siekė užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją.
  • Katalikų Bažnyčia Vakaruose pradėjo kovą su protestantizmu.
  • Katalikų Bažnyčios pastoracinė veikla buvo varžoma.
  • Bažnyčios veikla buvo varžoma, o katalikai diskriminuojami ir viliojami į stačiatikybę.
  • Sovietų valdžia siekė pakirsti katalikų dvasininkijos autoritetą ir trukdė jaunuoliams mokytis kunigų seminarijoje.
  • Katalikų Bažnyčia buvo laikoma susijusia su nepageidaujamu vakarietiškumu.
  • Katalikų Bažnyčia buvo apibūdinta kaip dalyvavusi agresijoje prieš Lietuvą.
  • 1569 m. reformacijos ir kontrreformacijos konkurencijos kontekste.
  • Šaltinio autoriaus aprašymas apie reakciją į protestantizmo antplūdį Vakaruose; XVI a. kontekstas.
  • Šaltinis tai aprašo laikotarpiu iki 1863 m. sukilimo ir po jo.
  • Tai caro valdžios politika; šaltinis Katalikų Bažnyčią priskiria „lenkų pradams“ ir aprašo XIX a. imperinės valdžios kontekste.
  • 1946 m. uždarytos kunigų seminarijos Vilniuje, Telšiuose ir Vilkaviškyje; tai aprašoma sovietinės valdžios politikos kontekste.
  • Tai sovietų valdžios požiūris į katalikybę dėl jos centro Vatikane, nepavaldaus Maskvai; Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos kontekstas.
  • Šaltinio autoriaus vertinimas XIII–XIV a. kovų su Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir Katalikų Bažnyčios agresija kontekste.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

Šalių feodalų, katalikų bažnyčios, Kryžiuočių ordino agresija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Taigi vyko vieningos tautybės45 bei baltiškosios Lietuvos valstybės formavimosi procesas46, kurį sustabdė vokiečių ir kt. šalių feodalų, katalikų bažnyčios, Kryžiuočių ordino agresija. Dusburgiečio kronika ir vaizduoja būtent tą sudėtingą laikotarpį, kai po įtemptų bendrų kovų prieš agresiją iš Vakarų buvo pavergti vakariniai baltai, kai Ordinas toliau veržėsi į Žemaitiją ir Rytų Lietuvą ir tik milžiniškomis pastangomis ir aukomis buvo sulaikytas prie Nemuno, virtusio pagrindine fronto linija.
t-001vidutinis

Caro valdžia Katalikų bažnyčią priskyrė „lenkų pradams“, bet dėl tarptautinės politikos nesiėmė tiesioginio jos likvidavimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

„Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos. Tad Bažnyčios veikla varžyta, katalikai diskriminuojami ir viliojami į stačiatikybę. „Rusų pradų atkūrimo“ politikos šalininkai ginčijosi dėl taktikos etninių lietuvių atžvilgiu.
t-003vidutinis

XIII-XIV a. Lietuvoje vyko karas prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir Katalikų Bažnyčios agresiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus karas prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją, nušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš Dusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos. Tarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“, pateikianti daugeliu atvejų unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą prieš Kryžiuočių ordino ir jo sąjungininkų agresiją XIII—XIV a. pirmame trečdalyje (iki 1330 m.).
t-005vidutinis

Lietuvos katalikai ir Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius siekė užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją.

Įrodymai (1)
t-006vidutinis

Vytauto bažnytinėje politikoje bandyta steigti atskirą Lietuvos katalikų bažnyčios provinciją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Be to, dar bandyta steigti atskirą Lietuvos katalikų bažnyčios provinciją, sukurti Lietuvos stačiatikių metropoliją ar vyskupiją ir šią sujungti su Katalikų bažnyčia. Tačiau popiežiai labai atsargiai steigė arkivyskupijas ir bažnytines provincijas, o Rytų ir Vakarų bažnyčių neįstengė sujungti netrukus po Vytauto mirties įvykusi Florencijos bažnytinė unija (1439). Tačiau Vytauto bažnytinė politika padėjo pagrindus tolesniam Lietuvos krikščionėjimui.
t-007vidutinis

Testamente pareikšta ištikimybė Katalikų Bažnyčiai ir Romos tikėjimui, priimant išpažinties, Eucharistijos ir patepimo sakramentus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Paskutinį testamentą ir paskutinę mūsų žemiau išreikštą valią pateikėme, išdėstėme, išreiškėme ir aprašėme bei šiuo raštu aprašome. Visų pirma pripažinome ir pripažįstame, kad mes mirsime, laikydamiesi tvarkos ir vienybės su šventąja motina Bažnyčia ir Romos tikėjimu, todėl su priklausančiu nuolankumu ir pasišventimu išpažinties, Eucharistijos ir švento patepimo sakramentus priėmėme ir priimame. Ir geidėme, kad mums būtų dvasiškai duoti ir suteikti [sakramentai], kaip visada, juolab dabar, kai Dievas iš — • — 369 ## Puslapis 386 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS et animam nostram DEO et Salvatori nostro, corpus vero terrae commendamus, cui sepulturam inter olim Lustą divorum avi Genitoris et germani nostrorum Regum Polonie in Regno nostro designamus.
Visi teiginiai ir įrodymai (23 teiginiai, 23 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo priešas:
ProtestantaiLietuvos didikai
Puslapio nuorodos:
Abraomas KulvietisAndrius AlgirdaitisVytautasGregorijus Cemblakasmetropolija bažnytinė provincija bažnytinė unijametropolija bažnytinė provincijaVilniaus vyskupijos klierikų kolegija

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—1211
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—54
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—24
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—11
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11