Katalikų Bažnyčia

Santrauka

Tuo pat metu Vakaruose prieš jį kilo reakcija; katalikų Bažnyčia pradėjo su juo kovą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1417 m. gegužės 13 d. popiežius Martynas V pavedė Vytautui ir Jogailai kurti bažnyčias, globoti kunigiją ir ginti tikėjimą.		c-001
t-002 Mindaugas iš kunigo Kristijono sužinojo apie Katalikų Bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais.		c-002
t-003 Vytauto bažnytinėje politikoje bandyta steigti atskirą Lietuvos katalikų bažnyčios provinciją.		c-003
t-004 Antruoju etapu į reformaciją įsitraukė didikai, kurie pasirinko kitą protestantizmo kryptį – kalvinizmą: jis geriau atitiko jų planus susilpninti Bažnyčios autoritetu besiremiančio didžiojo kunigaikščio valdžią ir pačios Katalikų bažnyčios įtaką.		c-004
t-005 Nuo 1387 m. LDK buvo katalikiška, tačiau apie 1500 m. joje veikė šešios stačiatikių vyskupijos.		c-005
t-006 Lietuvos katalikai ir Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius siekė užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją.		c-006
t-007 Bažnyčios su dviem grakščiais, skirtingai dekoruotų tarpsnių bokštais tapo neatskiriamu katalikiškojo peizažo bruožu, žymėjo rytinę katalikybės, kartu ir Vidurio Europos ribą.		c-007
t-008 „Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos.		c-008
t-009 Jei valdžia būtų leidusi lietuviškas pradžios mokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesiėmusi diskriminacinių priemonių prieš Katalikų bažnyčią ir katalikų viliojimo į stačiatikybę, abėcėlė boikoto galėjo nesusilaukti.		c-009
t-010 Lietuva buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta katalikiška šalis.		c-010
t-011 Sovietų valdžia siekė pakirsti katalikų dvasininkijos autoritetą, trukdė jaunuoliams mokytis kunigų seminarijoje.		c-011
t-012 Aštuntajame dešimtmetyje kai kurie kunigai priešinosi valdžios politikai ir reikalavo konstitucinių teisių tikintiesiems bei Bažnyčiai.		c-012
t-013 Nors „Kronika“ skirta tikinčiajai visuomenei ir kėlė tik tikėjimo reikalus, ji virto Katalikų bažnyčios pasipriešinimo sovietų valdžiai simboliu, mokė tvirtybės.		c-013
t-014 Vilniaus vyskupas Povilas tyrė Abraomo Kulviečio mokymą, kurį laikė Romos katalikų Bažnyčios pasmerktu.		c-014
t-015 Valerijonas atsisakė priesaika įsipareigoti sąlygoms, kurios prieštaravo katalikų tikėjimui.		c-015

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1417 m. gegužės 13 d. popiežius Martynas V pavedė Vytautui ir Jogailai kurti bažnyčias, globoti kunigiją ir ginti tikėjimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Popiežius Martynas V, Konstan cijos susirinkime išrinktas, Vytautą ir Jogailą paskyrė (1417. V. 13) savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai, pavesdamas jiems kurti bažnyčias, lengvinti kuni gams žmonių krikštijimą, globoti kunigiją ir tikinčiuosius, ginti tikėjimą. Popiežius ypač pabrėžė rusų prijungimą Kat. Baž nyčiai Naugardo ir Pskovo apylinkėse, Vytautui priklausan čiose^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Mindaugas iš kunigo Kristijono sužinojo apie Katalikų Bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais.