Katalikų Bažnyčia

PDF 114

„Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos. Tad Bažnyčios veikla varžyta, ka- talikai diskriminuojami ir viliojami į stačiatikybę. „Rusų pradų atkūrimo“ politikos šalininkai ginčijosi dėl taktikos etninių lietuvių atžvilgiu.

PDF 13

Taigi vyko vieningos\ntautybės45 bei baltiškosios Lietuvos valstybės formavimosi procesas46, kurį sustabdė\nvokiečių ir kt. šalių feodalų, katalikų bažnyčios, Kryžiuočių ordino agresija.\n Dusburgiečio kronika ir vaizduoja būtent tą sudėtingą laikotarpį, kai po įtemptų bendrų\nkovų prieš agresiją iš Vakarų buvo pavergti vakariniai baltai, kai Ordinas toliau veržėsi\nį Žemaitiją ir Rytų Lietuvą ir tik milžiniškomis pastangomis ir aukomis buvo sulaikytas\nprie Nemuno, virtusio pagrindine fronto linija.

PDF 7

Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus\nkaras prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją,\nnušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš\nDusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos.\nTarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“, pateikianti\ndaugeliu atvejų unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą prieš Kryžiuočių ordino ir\njo sąjungininkų agresiją XIII—XIV a. pirmame trečdalyje (iki 1330 m.).

PDF 83

Bažnyčios su dviem grakščiais, skirtingai \ndekoruotų tarpsnių bokštais tapo neatskiriamu katalikiškojo peizažo bruo-\nžu, žymėjo rytinę katalikybės, kartu ir Vidurio Europos ribą. J.

PDF 78

Aišku, aukštosios mokyklos poreikis brendo visuo- menėje, tokios mokyklos kūrimąsi labai paskatino reformacijos ir kontr- reformacijos konkurencija. Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketini- mui įkurti kolegiją. Todėl 1569 m.

PDF 49

Be to, dar bandyta steigti atskirą Lietuvos katalikų bažnyčios provinci- ją, sukurti Lietuvos stačiatikių metropoliją ar vyskupiją ir šią sujungti su Katalikų bažnyčia. Tačiau popiežiai labai atsargiai steigė arkivyskupijas ir bažnytines provincijas, o Rytų ir Vakarų bažnyčių neįstengė sujungti netrukus po Vytauto mirties įvykusi Florencijos bažnytinė unija (1439). Tačiau Vytauto bažnytinė politika padėjo pagrindus tolesniam Lietuvos krikščionėjimui.

PDF 385-386

Paskutinį testamentą ir paskutinę mūsų žemiau išreikštą valią pateikėme, išdėstėme, išreiškėme ir aprašė­ me bei šiuo raštu aprašome. Visų pirma pripažinome ir pri­ pažįstame, kad mes mirsime, laikydamiesi tvarkos ir vieny­ bės su šventąja motina Bažnyčia ir Romos tikėjimu, todėl su priklausančiu nuolankumu ir pasišventimu išpažinties, Eu­ charistijos ir švento patepimo sakramentus priėmėme ir pri­ imame. Ir geidėme, kad mums būtų dvasiškai duoti ir su­ teikti [sakramentai], kaip visada, juolab dabar, kai Dievas iš — • — 369 ## Puslapis 386 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS et animam nostram DEO et Salvatori nostro, corpus vero terrae commendamus, cui sepulturam inter olim Lustą divo­ rum avi Genitoris et germani nostrorum Regum Polonie in Regno nostro designamus.

PDF 70-71

Nuo 1387 m. LDK yra katalikiška, kaip ir Lenkija, tačiau Lenkijoje apie 1500 m. buvo tik 2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 71 trys stačiatikių vyskupijos, o LDK – šešios, ir visos jos buvo pavaldžios tai pačiai metropolijai Kijeve, o metropolitas reziduodavo ne tik Kijeve, bet ir Naugarduke bei Vilniuje.

PDF 61

Antruoju etapu į reformaciją įsitraukė didikai, kurie pasirinko kitą \nprotestantizmo kryptį – kalvinizmą: jis geriau atitiko jų planus susilpninti \nBažnyčios autoritetu besiremiančio didžiojo kunigaikščio valdžią ir pa-\nčios Katalikų bažnyčios įtaką. Lietuvos reformacijos ryškiausia ir įtakin-\ngiausia protestantų figūra – LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus \nRadvila Juodasis (1515–1565), 1563 m.

PDF 128

Popiežius Martynas V, Konstan­ cijos susirinkime išrinktas, Vytautą ir Jogailą paskyrė (1417. V. 13) savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai, pavesdamas jiems kurti bažnyčias, lengvinti kuni­ gams žmonių krikštijimą, globoti kunigiją ir tikinčiuosius, ginti tikėjimą. Popiežius ypač pabrėžė rusų prijungimą Kat. Baž­ nyčiai Naugardo ir Pskovo apylinkėse, Vytautui priklausan­ čiose^1 ).

PDF 333

Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti,\nkad didžiai gerbiamas Kristuje tėvas ponas Povilas, Vilniaus\nvyskupas, sužinojo, kad kažkoks lietuvis Abraomas iš Kul­\nvos, mūsų valdinys, ne tik pats nesilaiko vienybės su šven­\ntąja Romos katalikų Bažnyčia, bet ir daugelį kitų naujais\nmokslais suklaidina. Suvokdamas, kad jo ganytojiškoms\npareigoms priklauso rūpintis, kad jam patikėta kaimenė\ndogmomis apnuodytu pašaru nebūtų pavojingai nuodija­\nma, nutarė kuo rūpestingiausiai ir kruopščiausiai išsiaiš­\nkinti viską apie Abraomo gyvenimą, papročius, mokslą ir\nišsiaiškino bei iš patikimų ir pasitikėjimo vertų, priesaiką\ndavusių žmonių liudijimų patyrė, kad anas tiek žodžiais,\ntiek darbais sąmoningai išpažįsta svetimą, Romos katalikų\nBažnyčios pasmerktą mokslą, taip pat stengiasi, kad kartu\nsu juo ir visi kiti Didžiosios Kunigaikštystės žmonės tiems\nbedieviškiems jo įtikinėjimams paklustų.

PDF 343

Taigi mes nusprendėme taip ir padaryti, juolab kad šios apskritys mums turi būti perduotos tiktai užstato, o ne dominijos teise. Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už są­ žinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjo­ me suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiški­ nančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senato­ riui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipa­ reigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui.

PDF 227-228

Savo ruožtu pagrindinis tikslas – Lietu- vos nepriklausomybės atkūrimas – skatino vienytis lietuvių diplomatus ir išeiviją, siekti tėvynės laisvinimo pajėgų vienybės. Nesitaikstanti visuomenė Lietuva buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta ka- talikiška šalis. Nors sovietų valdžia netoleravo ir kitų konfesijų tikinčiųjų, juos persekiojo, katalikai buvo ypač neparankūs dėl to, kad katalikybė siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu „vakarietiškumu“ – katalikybės centru Vatikane, nepavaldžiu Maskvai, todėl su katalikybe L I E T U V O S I S T O R I J A 228 elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis.

PDF 228

Sovietų valdžia siekė pakirsti katalikų dva- sininkijos autoritetą, trukdė jaunuoliams mokytis kunigų seminarijoje. 1946 m. uždarytos kunigų seminarijos Vilniuje, Telšiuose ir Vilkaviš- kyje. Leista veikti tik vienai kunigų seminarijai Kaune, klierikų skaičių mažinant. 1962 m. beliko vos 55 klierikai, nors bažnyčiose kunigų trūko.

PDF 333

Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti,\nkad didžiai gerbiamas Kristuje tėvas ponas Povilas, Vilniaus\nvyskupas, sužinojo, kad kažkoks lietuvis Abraomas iš Kul­\nvos, mūsų valdinys, ne tik pats nesilaiko vienybės su šven­\ntąja Romos katalikų Bažnyčia, bet ir daugelį kitų naujais\nmokslais suklaidina. Suvokdamas, kad jo ganytojiškoms\npareigoms priklauso rūpintis, kad jam patikėta kaimenė\ndogmomis apnuodytu pašaru nebūtų pavojingai nuodija­\nma, nutarė kuo rūpestingiausiai ir kruopščiausiai išsiaiš­\nkinti viską apie Abraomo gyvenimą, papročius, mokslą ir\nišsiaiškino bei iš patikimų ir pasitikėjimo vertų, priesaiką\ndavusių žmonių liudijimų patyrė, kad anas tiek žodžiais,\ntiek darbais sąmoningai išpažįsta svetimą, Romos katalikų\nBažnyčios pasmerktą mokslą, taip pat stengiasi, kad kartu\nsu juo ir visi kiti Didžiosios Kunigaikštystės žmonės tiems\nbedieviškiems jo įtikinėjimams paklustų.

PDF 30

Visa tai – Mindaugo politikos rezulta- tas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino bro- lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač impera- toriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popie- žiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai.

PDF 117

Jei valdžia būtų leidusi lietuviškas pradžios \nmokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesiėmusi dis-\nkriminacinių priemonių prieš Katalikų bažnyčią ir katalikų viliojimo į \nstačiatikybę, abėcėlė boikoto galėjo nesusilaukti. M.

PDF 343

Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už są­ žinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjo­ me suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiški­ nančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senato­ riui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipa­ reigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui. Šio dalyko patikimumui dabartinį raštą savo ranka pasirašėme ir liepėme mūsų antspaudą prika­ binti.

PDF 30

Visa tai – Mindaugo politikos rezulta- tas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino bro- lį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač impera- toriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popie- žiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai.

PDF 229

Nors „Kronika“ skirta \ntikinčiajai visuomenei ir kėlė tik tikėjimo reikalus, ji virto Katalikų bažny-\nčios pasipriešinimo sovietų valdžiai simboliu, mokė tvirtybės. \n1978 m.

PDF 267

Protestantizmo antplūdis Lietu- voje vis dėlto tebuvo laikinio pobūdžio. Tuo pat metu Vaka- ruose prieš jį kilo reakcija; katalikų Bažnyčia pradėjo su juo kovą. Tuo metu kai kurie Lietuvos didikų protestantų sūnūs, mokydamiesi Lietuvos ir užsienio katalikiškose mokyklose, grįždavo namo katalikai.

PDF 340

Ypač įtaigi turėjo būti bažnyčiose skambanti muzika. Potridentinė Katalikų bažny- čia daug dėmesio skyrė giedojimui ir muzikinei pamaldų aplinkai. Vėlgi dėl šaltinių stokos turime mažai žinių apie šį bažnytinio ir kartu kultūrinio kauniečių gyvenimo ypatumą.