Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
13 teiginių12 įrašų9 ryšiai
Domininkonų ordinas buvo Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose veikusi dvasininkų bendruomenė, susijusi su evangelijos skelbimu ir katalikybės plėtra. Rygoje veikę domininkonai prisidėjo prie dvasininkų siuntimo į Lietuvą, o jų broliai galėjo krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikti kitas šventąsias apeigas. 1323 m. gegužės 26 d. Saksų provincijos dominikonams buvo pasiųsti laiškai kartu su kreipimaisi į pranciškonus ir Hanzos miestus. Vėliau domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą bei telkė naujus piligrimų būrius. Vytauto laikais dominikonas Gregorijus buvo paskirtas Vladimiro vyskupu, tačiau šaltiniuose esama prieštaravimo dėl Gedimino vardu dominikonams siųstų laiškų autentiškumo: vienas šaltinis juos laiko Rygos arkivyskupo klastote.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius. Tuo tarpu žemaičiai, prašydami taikos, siuntė Rygon savo pasiuntinius, kurie ten šaltai buvo priimti.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Sudėtis |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Bonifacas IX Vladimiro vyskupu paskyrė domininkoną Gregorijų ir taip parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bonifacas IX parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę ir stačiatikių tarpe, patvirtindamas Vytauto įkurtąją Vladimiro vyskupiją (Volynijoje) ir vyskupu paskirdamas domininkoną Gregorijų; tik dėl to kilo su lenkais nesusipratimų, nes ir jie norėjo tame krašte labiau įsigalėti. Iš čia matome, kad Liet.
1323 m. gegužės 26 d. laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos domininkonams, pranciškonams ir Hanzos miestams.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
O vieno jų turinys atpasakotas popiežiaus atsakyme Gediminui. Vienas tų laiškų (1323.1.24), skirtas «visai krikščionijai», buvo išsiuntinėtas penkiems Vokietijos miestams ir Romai (Avignonui). O trys laiškai (V.26) buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams ir domininkonams ir Hanzos miestams (Liubekui, Rostokui, Stralsundui, Greifswaldni, Stettinui ir Gotlando salai).
Dominikonų ordino broliai turėjo laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikti kitas šventąsias apeigas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis! Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis kariaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas.
Michałas Balińskis Gedimino vardu dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos miestams rašytus laiškus laikė Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiuntinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad niekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinėjami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir popiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse niekada nebuvo dėl jų suabejojęs. Jeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu rašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos miestams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liudijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote esant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o š i n o, p.
Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė naujus piligrimų būrius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jomis įsakoma dar intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis. Vienoje bulėje sakoma, jog netikėliai esą nužudę beveik 500 kryžiuočių^155. Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius.
Gediminas teigė norįs kviesti dorus dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolius, bet nepageidaująs plėšikaujančių vienuolių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59 ## Puslapis 76 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino predicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.
Domininkonai, iš naujo skelbdami kryžiaus karą, turėjo atvesti naujus piligrimų būrius iš kelių Europos kraštų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius. Tuo tarpu žemaičiai, prašydami taikos, siuntė Rygon savo pasiuntinius, kurie ten šaltai buvo priimti.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 5 | 4 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 4 | 4 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 2 | 3 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 1 |