Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
13 teiginių16 įrašų8 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Aukso Orda (mongolų kalba Altan Orda; totorių kalba: Altın Urda), dar vadinama Kipčiakų Orda – pusiau klajoklių mongolų (vėliau tiurkizuota) valstybė, gyvavusi nuo XIII a. vidurio iki XVI a. pradžios. Apėmė dideles Rytų Europos ir Vakarų Sibiro teritorijas. Nuo XV a. II pusės, netekusi daugybės sričių, buvo vadinama Didžiąja Orda.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Aukso orda buvo susiskilusios Mongolų imperijos dalis, valdžiusi rusų kunigaikštijas ir vertusi jas nuolat mokėti duoklę. Pasak pateikto Narbuto aprašymo, jos sostine arba nuolatine stovykla laikytas Sarajus, o Tochtamyšas siekė tapti aukščiausiuoju chanu. XIII amžiaus pabaigoje Aukso ordos feodalų antpuoliai iš pietryčių, vykę 1275, 1279 ir 1282 metais, trukdė baltams bendrai priešintis Kryžiuočių ordinui. 1325 metais Aukso orda puolė Lietuvą, tikėtina, atsakydama į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje, tačiau nuo 1328 metų tarp Lietuvos ir ordos, regis, užsimezgė kompromisiniai santykiai. Vėliau Vytautas mėgino Tochtamyšą iškelti Aukso ordoje vietoje Timuro ir emiro Edigos, bet šis žygis baigėsi nesėkme; ordos pasiuntiniai taip pat dalyvavo Lucko suvažiavime.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
circa 1300 (copied c.1430-1434) · Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Struktūra |
|
|
|
| Sudėtis |
|
|
|
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Vytautas žadėjo Aukso ordos chaną Tochtamišą iškelti į visų totorių chanatų viršūnę.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pagal rusų metraščius, Vytautas žadėjo Perekopo (Krymo) vad. Aukso ordos chanui Tochtamišui, nugalėjęs jo priešą Timur-Kutlugą, pasodinti jį visų totorių chanatų viršūnėje, sakydamas : «o tu mane pasodinki didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje ... Vokiečius (ordiną) aš pats paimsiu^2 ».
Rusų kunigaikštijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mongolų imperijos dalies) valdžion ir turėjo jai nuolat mokėti duoklę.
Paprastai perimama ir žlugusios imperijos administracinė struktūra bei kultūros paveldas. Rusų kunigaikštijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mongolų imperijos dalies) valdžion ir turėjo jai nuolat mokėti duoklę. Nors Lietuva prisijungė nemažą dalį rusų žemių, bet ir Gediminas, ir Algirdas už teisę jas valdyti turėjo nuolat mokėti duoklę Aukso ordai (Ldk Vytautas nustojo mokėti mongolams duoklę).
1325 m. Aukso orda surengė puolimą prieš Lietuvą, veikiausiai atsakydama į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1325 m. Aukso orda surengė puolimą prieš Lietuvą: „caras Uzbekas pasiuntė kunigaikščius į Lietuvą kariauti; daug pikto padarė Lietuvai...“ Tai, matyt, buvo chano atsakymas į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje.
Narbuto aprašyme Tochtamyšas, Čingischano šeštosios kartos palikuonis, vadinamas išmintingu ir klastingu politiku, siekusiu tapti Aukso ordos aukščiausiuoju chanu.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Tochtamyšas, Čingischano šeštosios kartos palikuonis, žmogus išmintingas, pasigviešęs valdžios ir klastingas politikas, iš dalinio kunigaikščio, valdžiusio kažkokį ulusą, norėjo tapti aukščiausiuoju chanu kipčiakų, arba Aukso ordos, įkurtos Batu, vadovaujančios mažesniesiems cariukams ir visoms Rusioje užkariautoms žemėms. Jos sostinė buvo miestas, arba pastovi 1 Danilavičiaus „Metraštininkas“. - P. 52; Strijkovskis. - P. 469. 2 Pagal palyginimų lentelę (Czacki. O pravvach. - T. I. - S. 178). 3 Kajalowicz. - Pars. II. - P. 50. 450 jų stovykla, vadinta Sarajumi1
Lucko suvažiavime dalyvavo ir Aukso ordos pasiuntiniai.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
avime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldovos, Danijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko
1275, 1279 ir 1282 m. Aukso ordos feodalų antpuoliai trukdė baltams bendrai kovoti prieš Kryžiuočių ordiną.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tačiau sudėtinga tarptautinė padėtis, nauji Aukso ordos feodalų antpuoliai iš pietryčių (1275, 1279, 1282 m.) trukdė baltams bendrai kovoti prieš Ordino, Lenkijos ir kitų katalikiškųjų Vakarų Europos šalių feodalų agresiją ir leido kryžiuočiams iki 1283 m. pavergti sūduvių, prūsų žemes iki Nemuno žemupio.
Vytauto žygis pasodinti Tochtamišą Aukso Ordoje vietoje Timuro ir jo emiro Edigos baigėsi nesėkme.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
žentas Vasilius, ir todėl jis laikėsi pasyviai, kai Konstantinopolio patriarchas ragino visos Rusios metropolitą Kiprijoną skelbti kryžiaus karą^32. Lemiamasis Vytauto žygis, vietoje Timuro ir jo emiro Edigos (Edigiu) pasodinti Aukso ordoje Tochtamišą, nelaimingai pasibaigė. Kairiuoju Dniepro krantu Vytautas nužygiavo palei jo prieupį Vorsklą truputį šiauriau Poltavos, kur po 410 metų Petras Didysis sutriuškino švedų galybę (1709).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 4 | 3 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 3 | 3 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 2 | 2 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija | — | 1 | 1 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 4 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija
XIII a. Joči uluso, ankstyvosios Aukso ordos, žemėlapis.Tiesioginis · Žemėlapis
Aukso ordos teritorijos žemėlapis apie 1313 m., arabų kalba.Tiesioginis · Žemėlapis
Aukso ordos teritorijos žemėlapis 1313 m.; pažymėtos Baltoji ir Mėlynoji ordos.Tiesioginis · Žemėlapis
Aukso ordos vėliava 1339 m. žemėlapyjeSusijęs · Simbolis
Aukso ordos sidabrinis dangas, nukaldintas chano Džanibeko valdymo metu Gulistano kalykloje.Susijęs · Moneta