Grupė

Aukso orda

13 teiginių16 įrašų8 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Aukso Orda (mongolų kalba Altan Orda; totorių kalba: Altın Urda), dar vadinama Kipčiakų Orda – pusiau klajoklių mongolų (vėliau tiurkizuota) valstybė, gyvavusi nuo XIII a. vidurio iki XVI a. pradžios. Apėmė dideles Rytų Europos ir Vakarų Sibiro teritorijas. Nuo XV a. II pusės, netekusi daugybės sričių, buvo vadinama Didžiąja Orda.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Aukso orda buvo susiskilusios Mongolų imperijos dalis, valdžiusi rusų kunigaikštijas ir vertusi jas nuolat mokėti duoklę. Pasak pateikto Narbuto aprašymo, jos sostine arba nuolatine stovykla laikytas Sarajus, o Tochtamyšas siekė tapti aukščiausiuoju chanu. XIII amžiaus pabaigoje Aukso ordos feodalų antpuoliai iš pietryčių, vykę 1275, 1279 ir 1282 metais, trukdė baltams bendrai priešintis Kryžiuočių ordinui. 1325 metais Aukso orda puolė Lietuvą, tikėtina, atsakydama į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje, tačiau nuo 1328 metų tarp Lietuvos ir ordos, regis, užsimezgė kompromisiniai santykiai. Vėliau Vytautas mėgino Tochtamyšą iškelti Aukso ordoje vietoje Timuro ir emiro Edigos, bet šis žygis baigėsi nesėkme; ordos pasiuntiniai taip pat dalyvavo Lucko suvažiavime.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Chanas Batijus soste, Aukso ordos įkūrėjas ir valdovas.circa 1300 (copied c.1430-1434) · Žiūrėti galerijoje
Gediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)Kryžiuočių ordinasTotoriaiKijevasLietuvaAukso orda

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Struktūra
  • Aukso orda buvo suskilusios Mongolų imperijos dalis; jos sostinė arba pastovi stovykla vadinta Sarajumi.
  • Teodoras Narbutas taip aprašo Aukso ordą savo 2001 m. paskelbtame veikale.
Sudėtis
  • Aukso ordą sudarė feodalai, valdę iš pietryčių, taip pat chanai ir jų pasiuntiniai.
  • Šaltiniuose aprašomi Aukso ordos feodalų antpuoliai, chanai ir pasiuntiniai; tai nurodoma 1275–1282 m. antpuolių ir Lucko suvažiavimo kontekste.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Aukso orda valdė rusų kunigaikštijas ir rinko iš jų nuolatinę duoklę.
  • 1325 m. Aukso orda surengė puolimą prieš Lietuvą; šaltinio vertinimu, tai veikiausiai buvo atsakas į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje.
  • Apie 1325 m. Aukso orda kovojo prieš ją puolantį Iraną.
  • Nuo 1328 m. Aukso orda, šaltinio vertinimu, tikėtina, palaikė kompromisinius santykius su Lietuva; jos įtakoje, matyt, liko pietinė Kijevo žemės dalis.
  • Aukso orda dalyvavo politiniuose ir diplomatiniuose santykiuose: į Lucko suvažiavimą pasiuntė pasiuntinius.
  • Aukso ordos feodalai 1275, 1279 ir 1282 m. rengė antpuolius iš pietryčių.
  • Lietuvos istorijos aprašyme tai nurodoma kalbant apie rusų kunigaikštijų priklausomybę Aukso ordai.
  • Karolis Zikaras šį vertinimą pateikia kalbėdamas apie 1325 m. įvykius.
  • Karolis Zikaras tai nurodo aprašydamas tarptautinę padėtį Gedimino žygio į Kijevą laikotarpiu.
  • Karolis Zikaras šį vertinimą pateikia atnaujintų Lietuvos puolimų nuo 1328 m. kontekste.
  • Pasiuntinių dalyvavimas aprašytas Lucko suvažiavimo kontekste.
  • Petras Dusburgietis antpuolius aprašo kaip trukdžiusius baltams bendrai kovoti prieš Kryžiuočių ordiną; datos išlaikomos pagal šaltinį.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Vytautas žadėjo Aukso ordos chaną Tochtamišą iškelti į visų totorių chanatų viršūnę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pagal rusų metraščius, Vytautas žadėjo Perekopo (Krymo) vad. Aukso ordos chanui Tochtamišui, nugalėjęs jo priešą Timur-Kutlugą, pasodinti jį visų totorių chanatų viršūnėje, sakydamas : «o tu mane pasodinki didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje ... Vokiečius (ordiną) aš pats paimsiu^2 ».
t-002vidutinis

Rusų kunigaikštijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mongolų imperijos dalies) valdžion ir turėjo jai nuolat mokėti duoklę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Paprastai perimama ir žlugusios imperijos administracinė struktūra bei kultūros paveldas. Rusų kunigaikštijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mongolų imperijos dalies) valdžion ir turėjo jai nuolat mokėti duoklę. Nors Lietuva prisijungė nemažą dalį rusų žemių, bet ir Gediminas, ir Algirdas už teisę jas valdyti turėjo nuolat mokėti duoklę Aukso ordai (Ldk Vytautas nustojo mokėti mongolams duoklę).
t-010aukstas

1325 m. Aukso orda surengė puolimą prieš Lietuvą, veikiausiai atsakydama į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje.

Įrodymai (1)
t-013vidutinis

Narbuto aprašyme Tochtamyšas, Čingischano šeštosios kartos palikuonis, vadinamas išmintingu ir klastingu politiku, siekusiu tapti Aukso ordos aukščiausiuoju chanu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5

Tochtamyšas, Čingischano šeštosios kartos palikuonis, žmogus išmintingas, pasigviešęs valdžios ir klastingas politikas, iš dalinio kunigaikščio, valdžiusio kažkokį ulusą, norėjo tapti aukščiausiuoju chanu kipčiakų, arba Aukso ordos, įkurtos Batu, vadovaujančios mažesniesiems cariukams ir visoms Rusioje užkariautoms žemėms. Jos sostinė buvo miestas, arba pastovi 1 Danilavičiaus „Metraštininkas“. - P. 52; Strijkovskis. - P. 469. 2 Pagal palyginimų lentelę (Czacki. O pravvach. - T. I. - S. 178). 3 Kajalowicz. - Pars. II. - P. 50. 450 jų stovykla, vadinta Sarajumi1
t-207501vidutinis

Lucko suvažiavime dalyvavo ir Aukso ordos pasiuntiniai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

avime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldovos, Danijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko
t-221382vidutinis

1275, 1279 ir 1282 m. Aukso ordos feodalų antpuoliai trukdė baltams bendrai kovoti prieš Kryžiuočių ordiną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tačiau sudėtinga tarptautinė padėtis, nauji Aukso ordos feodalų antpuoliai iš pietryčių (1275, 1279, 1282 m.) trukdė baltams bendrai kovoti prieš Ordino, Lenkijos ir kitų katalikiškųjų Vakarų Europos šalių feodalų agresiją ir leido kryžiuočiams iki 1283 m. pavergti sūduvių, prūsų žemes iki Nemuno žemupio.
t-007vidutinis

Vytauto žygis pasodinti Tochtamišą Aukso Ordoje vietoje Timuro ir jo emiro Edigos baigėsi nesėkme.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

žentas Vasilius, ir todėl jis laikėsi pasyviai, kai Konstantinopolio patriarchas ragino visos Rusios metropolitą Kiprijoną skelbti kryžiaus karą^32. Lemiamasis Vytauto žygis, vietoje Timuro ir jo emiro Edigos (Edigiu) pasodinti Aukso ordoje Tochtamišą, nelaimingai pasibaigė. Kairiuoju Dniepro krantu Vytautas nužygiavo palei jo prieupį Vorsklą truputį šiauriau Poltavos, kur po 410 metų Petras Didysis sutriuškino švedų galybę (1709).
Visi teiginiai ir įrodymai (13 teiginiai, 16 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

puolė:
turėjo priklausinį:
Aukso orda puolė:
Kijevas priklausė ←:
Puolė Lietuvą ←:

Šaltinių sąrašas