Nuo XIV a. pabaigos Aukso orda ėmė silpti, o Vytauto sutelkta jėga atrodė galinti sudrebinti Maskvos valstybę.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 13
(^6) PRATARMĖ\nvokiečių ordinu. Kai nuo XIV amž. galo totorių valstybė (Aukso\nOrda) ėmė silpti, atrodė, kad Vytauto Didžiojo laikais sutelktoji\njėga sudrebins pagaliau ir pačios Maskvos valstybę iš pamatų.\nBet tos audros debesys pamažu išsiskirstė, nepadarydami Maskvai\ndidesnių nuostolių.
Rusų kunigaikštijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mongolų imperijos dalies) valdžion ir turėjo jai nuolat mokėti duoklę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 37
Paprastai perimama ir žlu-\ngusios imperijos administracinė struktūra bei kultūros paveldas. \nRusų kunigaikštijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mon-\ngolų imperijos dalies) valdžion ir turėjo jai nuolat mokėti duoklę. Nors \nLietuva prisijungė nemažą dalį rusų žemių, bet ir Gediminas, ir Algir-\ndas už teisę jas valdyti turėjo nuolat mokėti duoklę Aukso ordai (Ldk \nVytautas nustojo mokėti mongolams duoklę).
Vytautas žadėjo Aukso ordos chaną Tochtamišą iškelti į visų totorių chanatų viršūnę.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 318
Pagal rusų met\nraščius, Vytautas žadėjo Perekopo (Krymo) vad. Aukso ordos\nchanui Tochtamišui, nugalėjęs jo priešą Timur-Kutlugą, pasodinti\njį visų totorių chanatų viršūnėje, sakydamas : «o tu mane paso\ndinki didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje ... Vokiečius (ordiną) aš\npats paimsiu^2 ».
Apie 1325 m. Aukso orda rytuose turėjo kovoti su ją puolusiu Iranu.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 36
Gedimino žygis, mūšis prie Irpenės ir\nKijevo užėmimas istoriografijoje datuotas\nįvairiai, 1320-1321, 1322, 1323, 1324, 1333 m.,\npastaraisiais dešimtmečiais akcentuotos\ndvi priešpaskutinės datos. Tarptautinių\n\nTuo metu rytuose Aukso orda turėjo ko-\nvoti prieš ją puolantį Iraną. Taigi atrodo,\nkad Gedimino žygiui prieš Aukso ordai\npavaldų Kijevą palankiausi buvo 1325 m.\n\n1325 m.
XIV a. pabaigoje silpstanti Aukso Orda leido manyti, kad Vytauto sutelkta jėga sudrebins Maskvos valstybę.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 13
(^6) PRATARMĖ\nvokiečių ordinu. Kai nuo XIV amž. galo totorių valstybė (Aukso\nOrda) ėmė silpti, atrodė, kad Vytauto Didžiojo laikais sutelktoji\njėga sudrebins pagaliau ir pačios Maskvos valstybę iš pamatų.\nBet tos audros debesys pamažu išsiskirstė, nepadarydami Maskvai\ndidesnių nuostolių.
Manoma, kad Mengli-Girėjaus sumuštas Aukso ordos chanas Sich-Achmetas pirmiausia ieškojo prieglobsčio Nogajų ordoje, o vėliau grįžo į LDK.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 321
Atrodo, kad Sich-Achmetas atvyko j Kijevą ne betarpiškai po \npralaimėto mūšio, bet vėliau, 1503 m rudenį; Mengli-Girėjaus \nsumuštas, Sich-Achmetas iš karto ieškojo prieglobsčio Nogajų or\ndoje Volgos žemupyje, bet, ir ten nepalankiai sutiktas, grįžo j LDK \n(žr.Сборник Русского императорского исторического общества, \nт. 41. С Петербург, 1884, р. 516).\nп Aukso ordos chanas Sich-Achmetas bėgo j turkų valdomą \nBelgorodą (prie dabartinės Odesos), matyt, 1503 m. rudeni, tikėda\nmasis gauti pagalbos Iš T urkijos sultono Bajareto II-jo.
Vytauto žygis pasodinti Tochtamišą Aukso Ordoje vietoje Timuro ir jo emiro Edigos baigėsi nesėkme.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 324
žentas Vasilius, ir todėl jis laikėsi pasyviai, kai Konstantinopolio\npatriarchas ragino visos Rusios metropolitą Kiprijoną skelbti kry\nžiaus karą^32.\nLemiamasis Vytauto žygis, vietoje Timuro ir jo emiro Edigos\n(Edigiu) pasodinti Aukso ordoje Tochtamišą, nelaimingai pasibaigė.\nKairiuoju Dniepro krantu Vytautas nužygiavo palei jo prieupį\nVorsklą truputį šiauriau Poltavos, kur po 410 metų Petras Didysis\nsutriuškino švedų galybę (1709).
1501 m. Aukso orda sudarė sąjungą su LDK prieš Krymo chaną Mengli-Girėjų ir Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
“ M ichailas Chaleckis — Lietuvos didžiojo kunigaikščio A lek\nsandro dvarionis-diplomatas iš Gomelio krašto rusų bajorų, j Aukso \nordų pas chanų Slch-Achmatų buvo siunčiamas dar 1496.VIII už\nmegzti reguliarių santykių. 1501 m., tarpininkaujant M. Chaleckiui. \ntarp Aukso ordos ir LDK buvo sudaryta sųjungos sutartis prieš \nKrymo chanų Mengll-Girėjų ir M askvos Didžiųjų Kunigaikštystę.
Nuo 1328 m. atsinaujinus Lietuvos puolimams, Lietuva, tikėtina, užmezgė kompromisinius santykius su Aukso orda.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 37
Kryžiuočių ordinui, remiamam kryži-\nninkų, nuo 1328 m. atnaujinus Lietuvos\npuolimus, Lietuva, atrodo, bus užmezgusi\nkompromisinius santykius su Aukso orda,\nkurios įtakoje, matyt, liko pietinė Kijevo\nžemės dalis. 1331 m. šalia Kijevo kunigaikš-\nčio, Lietuvos vietininko, minimas ir totorių\nbaskakas.
1325 m. Aukso orda surengė puolimą prieš Lietuvą, veikiausiai atsakydama į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 36
1325 m. Aukso orda surengė puolimą\nprieš Lietuvą: „caras Uzbekas pasiuntė ku-\nnigaikščius į Lietuvą kariauti; daug pikto\npadarė Lietuvai...“ Tai, matyt, buvo chano\natsakymas į Lietuvos veiksmus Kijevo\nžemėje.
Komentare Achmatas vadinamas Aukso ordos chanu, 1459–1481 m. valdžiusiu Kazimiero Jogailaičio sąjungininku ir 1480 m. žygiavusiu prie Ugros.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
** Achmatas (Achmetas) — Aukso ordos chanas (1459—1481), Kazimiero Jogailaičio sųjungininkas, paskutini kartų 1480 m. žygiu prie Ugros bandęs pajungti totorių valdžiai Maskvos Didžiųjų Ku nigaikštystę. Sich-Achmetas buvo Achmato sūnus, paskutinis Aukso ordos chanas. 1500—1503 m. M askvos ir Lietuvos valstybių k are stojo LDK pusėn, tikėdamasis iš jos paramos prieš bendrų priešų — Kry mo chanų Mengll-Girėjų, kuris savo možiu siekė pašalinti Sich- Achmetų ir sujungti savo valdžioje visas totorių ordas.
Pasak Narbuto, Mykolas, remiamas svainio Algirdo ir siekdamas didžiojo kunigaikščio pareigų, kreipėsi į Aukso ir Pavolgio ordas valdžiusį Mamajų, kuris jam jas skyrė.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 199-200
Mykolas savo ruožtu sumanė paveržti iš jo didžiojo kunigaikš čio pareigas. Tą tikslą turėdamas, užsitikrinęs svainio, didžio jo kunigaikščio Algirdo, pagalbą, nuvyko pas Mamajų, kuris buvo pavergęs chano, vadinto M amant Sultonu, protą ir valią, ir viešpatavo abiejose ordose - Aukso ir Pavolgio. Tas valdovas 1 Voigt. - B. V. - S. 224-227. 1 Ibidem. 201 suteikė jam privilegiją, visos Rusios didžiojo kunigaikščio pa reigas skirdamas, net chano pasiuntinį kartu su juo išleido, kad aną įkurdintų Vladimire prie Kliazmos
Narbuto aprašyme Tochtamyšas, Čingischano šeštosios kartos palikuonis, vadinamas išmintingu ir klastingu politiku, siekusiu tapti Aukso ordos aukščiausiuoju chanu.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 448-449
Tochtamyšas, Čingischano šeštosios kartos palikuonis, žmo gus išmintingas, pasigviešęs valdžios ir klastingas politikas, iš dalinio kunigaikščio, valdžiusio kažkokį ulusą, norėjo tapti aukščiausiuoju chanu kipčiakų, arba Aukso ordos, įkurtos Ba tu, vadovaujančios mažesniesiems cariukams ir visoms Rusio je užkariautoms žemėms. Jos sostinė buvo miestas, arba pastovi 1 Danilavičiaus „Metraštininkas“. - P. 52; Strijkovskis. - P. 469. 2 Pagal palyginimų lentelę (Czacki. O pravvach. - T. I. - S. 178). 3 Kajalowicz. - Pars. II. - P. 50. 450 jų stovykla, vadinta Sarajumi1
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Atrodo, kad Sich-Achmetas atvyko j Kijevą ne betarpiškai po pralaimėto mūšio, bet vėliau, 1503 m rudenį; Mengli-Girėjaus sumuštas, Sich-Achmetas iš karto ieškojo prieglobsčio Nogajų or doje Volgos žemupyje, bet, ir ten nepalankiai sutiktas, grįžo j LDK (žr.Сборник Русского императорского исторического общества, т. 41. С Петербург, 1884, р. 516). п Aukso ordos chanas Sich-Achmetas bėgo j turkų valdomą Belgorodą (prie dabartinės Odesos), matyt, 1503 m. rudeni, tikėda masis gauti pagalbos Iš Turkijos sultono Bajareto II-jo.
Susietas teiginys: t-011
Susieti teiginiai: t-011