Grupė

Aukso orda

13 teiginių16 įrašų8 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 13 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–13 iš 13 teiginių

t-001vidutinis

Nuo XIV a. pabaigos Aukso orda ėmė silpti, o Vytauto sutelkta jėga atrodė galinti sudrebinti Maskvos valstybę.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 13

(^6) PRATARMĖ vokiečių ordinu. Kai nuo XIV amž. galo totorių valstybė (Aukso Orda) ėmė silpti, atrodė, kad Vytauto Didžiojo laikais sutelktoji jėga sudrebins pagaliau ir pačios Maskvos valstybę iš pamatų. Bet tos audros debesys pamažu išsiskirstė, nepadarydami Maskvai didesnių nuostolių.

t-002vidutinis

Rusų kunigaikštijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mongolų imperijos dalies) valdžion ir turėjo jai nuolat mokėti duoklę.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 37

Paprastai perimama ir žlugusios imperijos administracinė struktūra bei kultūros paveldas. Rusų kunigaikštijos buvo patekusios Aukso ordos (suskilusios Mongolų imperijos dalies) valdžion ir turėjo jai nuolat mokėti duoklę. Nors Lietuva prisijungė nemažą dalį rusų žemių, bet ir Gediminas, ir Algirdas už teisę jas valdyti turėjo nuolat mokėti duoklę Aukso ordai (Ldk Vytautas nustojo mokėti mongolams duoklę).

t-003vidutinis

Vytautas žadėjo Aukso ordos chaną Tochtamišą iškelti į visų totorių chanatų viršūnę.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 318

Pagal rusų metraščius, Vytautas žadėjo Perekopo (Krymo) vad. Aukso ordos chanui Tochtamišui, nugalėjęs jo priešą Timur-Kutlugą, pasodinti jį visų totorių chanatų viršūnėje, sakydamas : «o tu mane pasodinki didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje ... Vokiečius (ordiną) aš pats paimsiu^2 ».

t-004aukstas

Apie 1325 m. Aukso orda rytuose turėjo kovoti su ją puolusiu Iranu.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 36

Gedimino žygis, mūšis prie Irpenės ir Kijevo užėmimas istoriografijoje datuotas įvairiai, 1320-1321, 1322, 1323, 1324, 1333 m., pastaraisiais dešimtmečiais akcentuotos dvi priešpaskutinės datos. Tarptautinių Tuo metu rytuose Aukso orda turėjo kovoti prieš ją puolantį Iraną. Taigi atrodo, kad Gedimino žygiui prieš Aukso ordai pavaldų Kijevą palankiausi buvo 1325 m. 1325 m.

t-005vidutinis

XIV a. pabaigoje silpstanti Aukso Orda leido manyti, kad Vytauto sutelkta jėga sudrebins Maskvos valstybę.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 13

(^6) PRATARMĖ vokiečių ordinu. Kai nuo XIV amž. galo totorių valstybė (Aukso Orda) ėmė silpti, atrodė, kad Vytauto Didžiojo laikais sutelktoji jėga sudrebins pagaliau ir pačios Maskvos valstybę iš pamatų. Bet tos audros debesys pamažu išsiskirstė, nepadarydami Maskvai didesnių nuostolių.

t-006vidutinis

Manoma, kad Mengli-Girėjaus sumuštas Aukso ordos chanas Sich-Achmetas pirmiausia ieškojo prieglobsčio Nogajų ordoje, o vėliau grįžo į LDK.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 321

Atrodo, kad Sich-Achmetas atvyko j Kijevą ne betarpiškai po pralaimėto mūšio, bet vėliau, 1503 m rudenį; Mengli-Girėjaus sumuštas, Sich-Achmetas iš karto ieškojo prieglobsčio Nogajų ordoje Volgos žemupyje, bet, ir ten nepalankiai sutiktas, grįžo j LDK (žr.Сборник Русского императорского исторического общества, т. 41. С Петербург, 1884, р. 516). п Aukso ordos chanas Sich-Achmetas bėgo j turkų valdomą Belgorodą (prie dabartinės Odesos), matyt, 1503 m. rudeni, tikėdamasis gauti pagalbos Iš T urkijos sultono Bajareto II-jo.

t-007vidutinis

Vytauto žygis pasodinti Tochtamišą Aukso Ordoje vietoje Timuro ir jo emiro Edigos baigėsi nesėkme.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 324

žentas Vasilius, ir todėl jis laikėsi pasyviai, kai Konstantinopolio patriarchas ragino visos Rusios metropolitą Kiprijoną skelbti kryžiaus karą^32. Lemiamasis Vytauto žygis, vietoje Timuro ir jo emiro Edigos (Edigiu) pasodinti Aukso ordoje Tochtamišą, nelaimingai pasibaigė. Kairiuoju Dniepro krantu Vytautas nužygiavo palei jo prieupį Vorsklą truputį šiauriau Poltavos, kur po 410 metų Petras Didysis sutriuškino švedų galybę (1709).

t-009aukstas

Nuo 1328 m. atsinaujinus Lietuvos puolimams, Lietuva, tikėtina, užmezgė kompromisinius santykius su Aukso orda.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 37

Kryžiuočių ordinui, remiamam kryžininkų, nuo 1328 m. atnaujinus Lietuvos puolimus, Lietuva, atrodo, bus užmezgusi kompromisinius santykius su Aukso orda, kurios įtakoje, matyt, liko pietinė Kijevo žemės dalis. 1331 m. šalia Kijevo kunigaikščio, Lietuvos vietininko, minimas ir totorių baskakas.

t-010aukstas

1325 m. Aukso orda surengė puolimą prieš Lietuvą, veikiausiai atsakydama į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 36

1325 m. Aukso orda surengė puolimą prieš Lietuvą: „caras Uzbekas pasiuntė kunigaikščius į Lietuvą kariauti; daug pikto padarė Lietuvai...“ Tai, matyt, buvo chano atsakymas į Lietuvos veiksmus Kijevo žemėje.

t-012vidutinis

Pasak Narbuto, Mykolas, remiamas svainio Algirdo ir siekdamas didžiojo kunigaikščio pareigų, kreipėsi į Aukso ir Pavolgio ordas valdžiusį Mamajų, kuris jam jas skyrė.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 199-200

Mykolas savo ruožtu sumanė paveržti iš jo didžiojo kunigaikščio pareigas. Tą tikslą turėdamas, užsitikrinęs svainio, didžiojo kunigaikščio Algirdo, pagalbą, nuvyko pas Mamajų, kuris buvo pavergęs chano, vadinto M amant Sultonu, protą ir valią, ir viešpatavo abiejose ordose - Aukso ir Pavolgio. Tas valdovas 1 Voigt. - B. V. - S. 224-227. 1 Ibidem. 201 suteikė jam privilegiją, visos Rusios didžiojo kunigaikščio pareigas skirdamas, net chano pasiuntinį kartu su juo išleido, kad aną įkurdintų Vladimire prie Kliazmos

t-013vidutinis

Narbuto aprašyme Tochtamyšas, Čingischano šeštosios kartos palikuonis, vadinamas išmintingu ir klastingu politiku, siekusiu tapti Aukso ordos aukščiausiuoju chanu.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 448-449

Tochtamyšas, Čingischano šeštosios kartos palikuonis, žmogus išmintingas, pasigviešęs valdžios ir klastingas politikas, iš dalinio kunigaikščio, valdžiusio kažkokį ulusą, norėjo tapti aukščiausiuoju chanu kipčiakų, arba Aukso ordos, įkurtos Batu, vadovaujančios mažesniesiems cariukams ir visoms Rusioje užkariautoms žemėms. Jos sostinė buvo miestas, arba pastovi 1 Danilavičiaus „Metraštininkas“. - P. 52; Strijkovskis. - P. 469. 2 Pagal palyginimų lentelę (Czacki. O pravvach. - T. I. - S. 178). 3 Kajalowicz. - Pars. II. - P. 50. 450 jų stovykla, vadinta Sarajumi1

t-207501vidutinis

Lucko suvažiavime dalyvavo ir Aukso ordos pasiuntiniai.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

PDF 140

avime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldovos, Danijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko

t-221382vidutinis

1275, 1279 ir 1282 m. Aukso ordos feodalų antpuoliai trukdė baltams bendrai kovoti prieš Kryžiuočių ordiną.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 12

Tačiau sudėtinga tarptautinė padėtis, nauji Aukso ordos feodalų antpuoliai iš pietryčių (1275, 1279, 1282 m.) trukdė baltams bendrai kovoti prieš Ordino, Lenkijos ir kitų katalikiškųjų Vakarų Europos šalių feodalų agresiją ir leido kryžiuočiams iki 1283 m. pavergti sūduvių, prūsų žemes iki Nemuno žemupio.